Laisvė rinktis – šiuolaikinio universiteto pareiga abiturientams

455

Bioekonomikos ir agroverslų plėtra bei auganti biomasės paklausa – ženklai, kad žemės ūkio krypties universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų poreikis Lietuvos darbo rinkoje ateityje tik augs. Darbdaviai jau muša pavojaus varpą, jog jiems gyvybiškai stinga kvalifikuotų agroprofesionalų.

Nuo šių metų pradžios šalies agroverslui specialistus rengęs specializuotas Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) tapo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dalimi – Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), kuri ne tik tęsia savo pagrindinę misiją – kurti bei skleisti žinias ir rengti specialistus šalies agroverslo sektoriui – bet ir kyla į aukštesnį kokybinį lygmenį.

Šiandienos ir ateities universitetinis išsilavinimas – jau ne vien profesinės žinios. Darbo rinkoje patrauklus toks absolventas, kuris geba naudotis informacija, skaitmeniniais duomenimis, juos pritaikyti, priimti sprendimus, dirbti komandoje, komunikuoti keletu užsienio kalbų. Nuo šiol VDU ŽŪA savo studentams gali pasiūlyti kur kas daugiau nei anksčiau – daugiau pasirinkimo laisvės bei galimybių, daugiau kompetencijų, tuo pačiu – daugiau karjeros perspektyvų.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kokios skubiai įgyvendintos priemonės jau šiemet galėtų padidinti žemės ūkio mokslus studijuojančiųjų skaičių ir kuo VDU taikoma visapusio išsilavinimo idėja, kai studentas renkasi dalykus, yra naudinga ir pačiam jaunam žmogui, ir valstybei.

Ribos tarp profesijų nyksta vis sparčiau

Žinia apie ASU ir VDU susijungimą bent dalies agroverslo visuomenės skepsio neišvengė – esą, kas gali būti bendro tarp universitete taikomo artes liberales studijų modelio, kai studentas pats formuoja savo studijų kelią ir šalia pagrindinės specialybės įgyja įvairių sričių žinių, ir „žemiškų“ agronomo, miškininko ar žemėtvarkininko profesijų? Tačiau VDU rektorius prof. J. Augutis neabejoja, kad siauros vienos srities žinios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste – atgyvenęs dalykas. Ir pažangus pasaulis tą jau įrodė.

„Pastaruoju metu tarp profesijų vis sparčiau nyksta aiškios ribos ir tai sunkina dabartinių abiturientų apsisprendimą renkantis gyvenimo kelią. Moksleiviai viešojoje erdvėje šiandien regi pavyzdžius, kaip jauni žmonės pasiekia karjeros aukštumų, puikiai uždirba, nors nelabai ir aišku, kokį išsilavinimą yra įgiję“, – abiturientų abejonių renkantis būsimą profesiją priežastis komentuoja pašnekovas.

J. Augučio teigimu, šiandienos situacijoje universitetams yra du keliai organizuojant studijas: teikti siauros srities išsilavinimą, ką iš tiesų daro profesinės mokyklos, arba rinktis klasikinio universiteto idėją, kur studentai turi galimybę tobulėti ne tik kaip specialistai, bet ir plėsti savo kompetenciją su profesija susijusiose srityse. “Kas ginčysis, kad agronomui nereikia ekonomikos ar vadybos žinių?“, – retoriškai klausia pašnekovas.

Harvardo universiteto principai Lietuvos biurokratams neįkandami

Kitas kelias, kuriuo šiandien eina dauguma pažangių pasaulio valstybių universitetų – plataus išsilavinimo studijų modelis. Šis modelis nereikalauja iš stojančiojo čia ir dabar apsispręsti, kokią programą rinktis ir į kokią profesiją nusitaikyti. Juk aštuoniolikmečiai dažnai dar ir negali to tiksliai identifikuoti.

„Be abejo, yra vaikų, kurie nuo ankstyvos vaikystės domisi kuo nors labai konkrečiu ir žino, kad savo ateitį nori susieti būtent su ta sritimi. Bet didžioji dauguma baigiančiųjų mokyklas tebėra ieškojimų etape. Arba yra tokie gabūs, kūrybiški, kad nori išbandyti įvairius dalykus ir viskam turi gabumų. Štai kodėl visi pirmakursiai artes liberales modelio universitetuose šalia specialybės dalykų studijuoja ir bendruosius universitetinius dalykus – ekonomiką, filosofiją, logiką, užsienio kalbas, įvadus į įvairias sritis. Ir taip renkasi, į ką norėtų gilintis. Neatsitiktinai šį modelį taiko ir vienas geriausių pasaulyje Harvardo universitetas, kurio studijų modelis buvo pritaikytas bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslo šviesuomenės pastangomis atkurtajame Vytauto Didžiojo universitete“, – pasakoja J. Augutis, apgailestaudamas, kad kuo toliau, tuo labiau biurokratija gniaužia laisvųjų studijų idėją ir reikalauja iš studento iškart pasirinkti konkrečią programą.

„Matyt, kažkam tai patogu, nes programas kas ketverius metus būtina iš naujo akredituoti. O akreditacijoje dalyvauja ne tik vietos, bet ir užsienio ekspertai. Vadinasi, skiriama pinigų kelionėms, viešbučiams. Ir šis perteklinis malūnas sėkmingai sukasi. Kai klausiu, kodėl neleidžiama studentui įstoti iš karto į programų grupę, o vėliau pasirinkti specializaciją, atsakoma, kad vertinimo blankuose nėra tokios eilutės, kad studentas priklausytų kelioms programoms. Užuot programuotojui davus užduotį sukurti tokią eilutę, šimtai vaikų, besibaiminančių padaryti klaidą, verčiami iškart pasirinkti konkrečią studijų programą. O jaunam žmogui supratus, kad pasirinkimas nėra prie širdies, pereiti į kitą programą vėlgi kažkodėl be galo sudėtinga“, – stebisi pašnekovas. Jis atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais vis daugiau Azijos universitetų keičia savo studijų modelius ir pereina prie artes liberales, t.y. visapusio išsilavinimo idėjos. Jie suprato, kad ateities kartoms reikia kuo įvairesnių įgūdžių siekiant įsitvirtinti nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje.

VDU imasi iniciatyvos stiprinti žinias: nemokami kursai regionų abiturientams

Kalbėdamas apie šiuolaikinio agrosektoriaus specialistui būtinas kompetencijas, J. Augutis pastebi, kad tai labai plataus išsilavinimo reikalaujantis sektorius. Todėl šiandien nepakanka į jį atsinešti tik agronomo, miškininko, ar hidrotechniko žinių. Reikia atnešti ir visa kita – technologinių, užsienio kalbų žinių, verslumo įgūdžius. Jau šiais metais VDU Žemės ūkio akademijos studentams bus sudarytos sąlygos rinktis ir gretutines studijų programas bei įgyti teisinių, verslo, informacinių technologijų srities žinių, išmokti daugiau užsienio kalbų.

Kalbėdamas apie stojančiųjų skaičiaus į žemės ūkio srities programas mažėjimo priežastis, J. Augutis neabejoja, jog tai lemia ne tik demografinė šalies situacija, bet ir švietimo sistemos išauginta atskirtis tarp miesto ir kaimo vaikų.

 „Dabartinės Vyriausybės programa buvo teikianti vilčių, nes joje aukštojo mokslo prieinamumas iškeltas į pirmąją vietą. Deja, užuot mažinus atskirtį ir suteikus valstybės finansavimą bakalauro studijoms, nueita priešinga kryptimi – pakelta patekimo į universitetus kartelė, nedarant  jokių žingsnių, kad kuo daugiau moksleivių šią kartelę sugebėtų peršokti. Vien mechaniškai ją pakėlus,  sulaukėme didžiulės bėdos – Lietuvoje pradėjo nykti kai kurių krypčių aukštosios studijos. Ir viena tokių krypčių – žemės ūkio kryptis. Joje pernai liko daugybė laisvų valstybės finansuojamų krepšelių, taip programuojant „duobę“ agrosektoriaus darbo rinkoje”, – neabejoja pašnekovas.

Todėl universitetas pats imasi iniciatyvos stiprinti šiųmečių regionų abiturientų žinias – jau nuo balandžio mėnesio VDU Žemės ūkio akademijoje bus rengiami nemokami biologijos, fizikos ir matematikos dalykų kursai, padėsiantys pasirengti valstybiniams brandos egzaminams.

„Galvojame apie motyvuotus regionų moksleivius, kuriems įveikti visų reikalavimų slenksčių bei surinkti konkursinio balo vis dėlto nepavyks. Todėl pradėjome derybas su valstybinėmis institucijomis, kad jiems brandos egzaminus būtų leista papildomai laikyti arba perlaikyti, norint pagerinti balą rugpjūčio pabaigoje. Planuojame šį jaunimą vasaros pabaigoje pakviesti į papildomus kursus universitete ir padėti užpildyti žinių spragas.

Taip pat su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija diskutuojama, kad abiturientai, kurie nesiekia nustatyto žinių lygio, bet turi norą studijuoti, būtų priimti į VDU Žemės ūkio akademiją ir toliau  studijuotų dviem kryptimis – kartotų mokyklinę programą bei mokytųsi universitetinių dalykų. O po pirmojo kurso perlaikę brandos egzaminus, jie toliau tęstų studijas valstybės finansuojamose vietose. „Universitetas šiuo atveju sutinka prisiimti papildomą krūvį, tad tereikia, kad valdžia šių pirmakursių finansavimo krepšelius vieneriems mokslo metams rezervuotų. Bakalauro studijos dabartinėje Lietuvos situacijoje turėtų būti nemokamos. Kitu atveju jauni žmonės išvažiuos ten, kur jos nemokamos“, – prognozuoja pašnekovas. Jo nuomone, Lietuvos agroverslas ateityje gali susidurti su dideliais iššūkiais, jei nesant studentų išnyks žemės ūkio sektoriaus plėtrai būtinos studijų programos, neliks jose dirbančių dėstytojų, mokslininkų. „Universitetai turi didelę, neretai skaudžią patirtį bei gilią atmintį, todėl mūsų idėjos ir prognozės neturėtų kelti abejonių“, – apibendrina VDU rektorius prof. J. Augutis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.