Kūrybinėse dirbtuvėse „Kaunas 18+18“ – paskaitos ir diskusijos
Spalio 24-27 dienomis Kaune vyksta kūrybinės dirbtuvės „KAUNAS 18+18: PRISIKĖLIMO AŠIS“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimui Kaune. Projekto misija – stimuliuoti daugiaskaitinius sukakties (pa)minėjimus ir atverti erdvę inovatyviems 100-mečio eksperimentams. Kūrybinį dirbtuvių veiksmą lydi vieši kūrėjų, tyrėjų ir specialistų pokalbiai, apmąstymai, pasitarimai aktualiais klausimais.
Ar galimas modernizmo tęstinumas ir transformacijos Kaune?
Spalio 24 d., antradienis, 17 val., Prezidento V. Adamkaus biblioteka (S. Daukanto g. 25)
Atsakymų ir idėjų paieškos net su trimis pranešėjais: Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovu Vaidu Petruliu, dr. Vilma Akmenyte-Ruzgiene, VU docente dr. Marija Drėmaite.
Dr. Vaidas Petrulis „Kaip atpažinti paveldo objektą? Laisva interpretacija vertės apibrėžimo klausimu“
Tarpukario architektūros palikimas Kauno miestui suteikia savitą charakterį. Toks teiginys tampa kone aksioma ne tik tarp profesionalų, bet ir platesniuose visuomenės sluoksniuose. Tačiau kaip tarpukario modernizmas įpareigoja šiandieninio Kauno raidą? Pasitelkus šiuolaikines paveldo teorijas pranešime bus argumentuojama, kad norint įprasminti šį paveldą svarbiausioji užduotis yra ne preciziškas tarpukario elementų perkėlimas į Kultūros vertybių registrą, tačiau būtinybė ugdyti visapusišką architektūrinį raštingumą bei šiuolaikinės architektūros kokybę.
Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė „Diplomatinis Kaunas: valstybės galios reprezentacija 1920-1940 m.“
Nepaisant „laikinumo“ statuso, Kaunas tapo miestu/sostine, reprezentavusiu Lietuvos valstybę. Kaune veikė 22-jų užsienio valstybių atstovybės. Kaune formavosi valstybės galią įtvirtinę ritualai, vykę viešosiose miesto aikštėse ir gatvėse. Šių ritualų veikėjais ir liudytojais buvo ne tik Lietuvos valstybės visuomenės ir valstybės įstaigų atstovai, bet ir užsienio diplomatai, rezidavę Kaune ar vizitavę Kauną. Tad kaip Kauno, laikinosios sostinės, veidą keitė valstybės galios reprezentacija – valstybiniai ritualai?
Doc. dr. Marija Drėmaitė „Kauno modernizmo tęstinumas ir transformacijos“
Ankstyvuoju pokariu Lietuvos architektūra išgyveno daugybę transformacijų, o istoriografijoje įsitvirtino nuostata apie staigų ir prievartinį modernizmo tradicijos nutraukimą. Tačiau ar tikrai taip? Pranešime keliamas klausimas apie įvairias modernizmo tęstinumo formas Kaune ankstyvuoju pokariu ir vėliau sovietmečiu. Kokią įtaką gyvoji moderniosios architektūros forma ir materija, o taip pat neformalios grupės ir tradicijos perdavimas, atliko sovietiniame Kaune?
Prof. Karen Forbes paskaita „Between Art and Architecture“
Spalio 25 d., trečiadienis, 17.30 val.,Prezidento V. Adamkaus biblioteka (S. Daukanto g. 25)
Edinburgo universiteto prof. Karen Forbes (Škotija) yra architektė, kurios projektai ir inovacijos jau buvo pritaikyti Amsterdamo, Čikagos, Melburno, Kioto ir kituose pasaulio miestuose. 2016 m. autorės projektas Evolution Tower (kartu su Tony Kettle) buvo nominuotas kaip geriausias aukštuminis pastatas Europoje. Pranešimas vyks anglų kalba.
Po paskaitos vyks diskusija „Urbanistiniai-funkciniai Kauno Vienybės aikštės pokyčiai“. Pranešėjai – Loreta Janušaitienė, Rimas Giedraitis.
Ramūno Čičelio paskaita „Architektūros objektai: tarp Veido ir simuliakro“
Spalio 26 d., ketvirtadienis, 16.30 val., Prezidento V. Adamkaus biblioteka (S. Daukanto g. 25)
Dr. Ramūnas Čičelis aktualizuos žydiškąją dialogo filosofiją (ją daugiausiai plėtojo Martinas Buberis), analizuodamas Kauno bienalės objektus ir jų santykį su pastato, gatvės ir miesto kontekstu. Į momumento ir jo aplinkos visumą bus žvelgiama kaip į gyvybingą kultūros tekstą, siekiant suprasti, kaip ir kada monumentas virsta postmoderniu simuliakru, kuriančiu tik monologą su pačiu savimi, bet ne su architektūros ir kultūros visuma. Klausytojai bus provokuojami diskutuoti, ar šiandien dar įmanomas monumentas kaip Veidas, pastarąjį suprantant kaip dialogo ir/ar polilogo partnerį.
Lewis Biggs paskaita „Vieša erdvė ir kūrybiška vietokūra“
Spalio 26 d., ketvirtadienis, 17.30 val., VDU Didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28)
Kas yra vieša erdvė? Kodėl ji mums turėtų rūpėti? Kas išvis yra viẽša, ir ar nepaprasčiau būtų tokias erdves vadinti privačiomis? O kas yra erdvių kūrimas? Argi ne kiekviena vieta yra erdvė, kurios nereikia kurti, nes ji juk jau yra? Kokie žmonės yra pakankamai kvalifikuoti kurti erdvėms ir kodėl jiems tai reikėtų daryti? Kodėl kai kuriose vietose jaučiamės geriau ar jas lankome dažniau nei kitas? 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine, ir šis titulas yra tarsi kvietimas apsilankyti – daug europiečių čia atkeliaus kaip svečiai pirmąjį ir, veikiausiai, paskutinį kartą. Kokios patirtys juos čia pasitiks? Fizinės miesto erdvės taps tarsi teatro arena, kurioje bus dalijamasi patirtimis, tačiau kas bus šios arenos aktoriai-veikėjai? Ar arenai priklauso visas Kaunos miestas, ar tik dalis jo? Ir ar visi Kauno gyventojai taps šiais aktoriais, ar tik nedidelė dalis jų? Ar visi Kauno gyventojai jaučia, kad miestas priklauso jiems – ar jie gali pilnai pasitikėdami savimi priimti svečius į savo „namus“? O jei jie nelaiko šio miesto savo namais, kadangi nesijaučia atsakingi už jį?
Lewis Biggs (Didžioji Britanija) – kuratorius, buvęs „Tate“ galerijos Liverpulyje direktorius ir vienas iš Liverpulio bienalės įkūrėjų bei ilgamečių vadovų, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” meno viešose erdvėse kuratorius.
Iniciatorius: Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius.
Partneriai/rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kaunas 2022, Vytauto Didžiojo universitetas, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Iniciatyvos Kaunui.