Kaunas. Didesnis, nei mums atrodo
VDU Viešosios komunikacijos katedros docentas Rytis Zemkauskas
Kauną galima rasti ne tik ten, kur Neris ir Nemunas tarsi milžiniško slibino nasrai laiko švelniai sukandę Senamiestį. Kaunas ne tik ant Žaliakalnio ir Aleksoto kalnų.
Kaunas yra ne tik Kaune.
Randu Kauną Čikagoje, ir tai labai senas Kaunas. Toks senas, kad suspėjo pagyventi Marketės parko rajone (ten ir dabar dar yra teritorija, pavadinta Lithuanian Plaza), paskui išsikraustė arčiau ežero ir galiausiai pasklido po visą Vėjų miestą. Čikagos kauniečiai kalbėjo Jablonskio sugalvota tarme, klausėsi įtartino artisto Dolskio dainų ir laukė žinių iš sovietų užimto Kauno, su siaubu matydami, kaip iš miesto žemėlapio dingsta Prezidento gatvė, Rabinų gatvė, Vytauto prospektas ir laiškai iš Kauno tampa vis atsargesni, vis sausesni…
Čikagos kauniečiams Lietuva – Kauno Lietuva. Kai atvykdavo gavę vizą, juos leisdavo tik į sovietinį Vilnių. Į Kauną buvo negalima. Nes Kaunas nebuvo pakankamai sovietinis… Adamkus turėdavo vogčiomis važiuoti namo, apgavęs savo prižiūrėtojus…
Dar kitas Kaunas yra Buenos Airėse. Jeigu sutiksite ten Jose Liutkų arba Juanitą Meilutis, tai žinokite, kad bus kauniečiai. Nemokės Jablonskio tarmės, nemokės lietuviškai nė žodžio, bet bus kauniečiai. Ir tokie seni kauniečiai, kad niekas jau ir neprisimena, kaip atrodė las pampas, kai pirmasis Liutkus atvažiavo ten iš nuskurdusio gubernijos centro ir tą pačią dieną plikomis rankomis pasmaugė krokodilą. Melas visa tai, žinoma, bet kaip skamba!
O koks Kaunas gyvena šiandien Keiptaune! Ooo, bičiuliai, čia tas pats Kaunas, iš kurio kilo beveik visa Aškenazių virtuvė su jos įdarytu karpiu. Ir tą karpį turtingų litvakų-kauniečių virėjai iki pat šios dienos gamina lygiai taip, kaip tą darė Yiddishe Mame Kaune tais laikais, kai dar atrodė, kad viskas bus gerai. Žinoma, Keiptaune ne tik virtuvė, ten ir visa, ką pavyko išgelbėti iš dvasinio palikimo, įkvėpusio Mapu ir Leviną.
Kiek daugiau nei 20 km nuo Keiptauno esantis Pietų Afrikos kurortinis miestelis Muizenbergas tapo namais šimtams litvakų šeimų. Nuo pat Muizenbergo sinagogos įkūrimo 1933 m. joje kantoriumi buvo Kauno gubernijoje, Šiluvoje gimęs rabinas Izaokas Jakovas. Spalvingi paplūdimio nameliai – bene daugiausiai kartų fotoaparatu įamžinta Muizenbergo vieta. / Anna Thomassen nuotr.
Šiandien Pietų Afrikos kauniečiai prisimena Kauną, ir prie jų stalų ragauti puikaus pinotažo susirenka vis daugiau šių laikų kauniečių.
Dar kitas Kaunas gyvena Londone. Ten labai daug Kauno, ir seras Eltonas Džonas su savo baltu sportiniu kostiumu savo laiku tarp mūsiškių jautėsi kaip savas. Bet laikai pasikeitė, kostiumai pagerėjo ir Jablonskio tarmę papildė tokie naujadarai kaip Skypetėtis, Skypemama ir Skypeseneliai. Ilgi pokalbiai vakarais tarp kauniečių čia ir ten vis tiek dažniau sukasi apie Žaliakalnį, Rotušę, Ąžuolyną, Panemunę ir Laisvės alėją, kurios dar niekam nepavyko pervadinti ilgiau kaip kelioms dienoms. Irgi truputį melas, bet užtat kartu ir didelė tiesa. Jiems rūpi Kaunas, jie jį myli ir jeigu jau diena buvo prasta, tai bent „Žalgiris“ pradžiugina, gerai kam nors užmetęs. Tarp šių puikių Londono kauniečių yra ir tokių, kurie parėję vakare po darbo tvarko kurio nors Kauno rajono bendruomenės interneto tinklalapį.
Arba renka aukas Kauno vaikų namams.
Ir galiausiai yra Kaunas Kembridže, kur jauni kauniečiai eina į paskaitas tuo pačiu takeliu, tarp manikiūrinėmis žirklutėmis apkarpytų angliškų pievelių, kuriuo ėjo Miltonas ir Darvinas. Aniems irgi neleisdavo laipioti ant pievelės, užtat galima išsimaudyti baseine po atviru dangumi, kuriame plaukiojo tasai Darvinas. Arba jei neplaukiojo jis, tai yra sąrašas bent šimto ne mažiau garsių pavardžių, kurios tikrai plaukiojo. Šie Kembridžo kauniečiai gauna magistrų ir daktarų laipsnius, atveriančius jiems bet kurias duris senajame ir naujajame žemynuose.
Visi šie žmonės yra Kaunas. Jiems net nebūtina grįžti. Jie, galima sakyti, net nėra išvykę. Kol vakarais jų kambariuose žybsi kompiuterių ekranai su socialinių tinklų grupėmis, vienijančiomis užaugusius prie Santakos, kol įjungtas „Skype“, kol jie tebeturi Kauno pilietybę, jie yra Kaunas. Kalbėkimės su jais, pažinokime juos, klauskime jų patarimų, naudokimės jų patirtimi, įtraukime juos į Kauną.
Kaunas gali būti ir socialinis tinklas.
Teksto autorius Rytis Zemkauskas
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. gruodžio nr., rubrikoje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“
