Vieša dr. Giulio Dalla Grana paskaita „Naujos perspektyvos apie Tovianizmą: nuo Lietuvos iki Italijos (1828-194?)“
Kviečiame į viešą dr. Giulio Dalla Grana paskaitą „Naujos perspektyvos apie Tovianizmą: nuo Lietuvos iki Italijos (1828-194?)“ vasario 19 d. 16 val., kuri vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-103 aud.). Paskaitą moderuoja: dr. Adas Diržys.
Paskaitą organizuoja: VDU filosofijos katedra ir Lietuvos ezoterizmo studijų grupė prie Lietuvos religijotyrininkų draugijos.
Paskaita vyks anglų kalba.
Tovianizmas buvo religinio socialinės reformos judėjimo doktrina, pavadinta Andriaus Tovianskio (1799–1878) vardu. Būdamas Vilniaus Aukščiausiojo teismo nariu, Tovianskis 1828 m. patyrė dievišką apšvietimą, po kurio pradėjo keliauti po Vidurio-Rytų Europą, skleisdamas žinią, kurią, kaip teigė, buvo gavęs. Nuo 1840 m., persikėlęs į Paryžių, tovianizmas pradėjo įgauti populiarumą, dėl ko įvairiuose Vidurio-Vakarų Europos miestuose susiformavo „Rateliai“.
Tovianskis skelbė socialinio atsinaujinimo viziją, pagrįstą krikščioniškomis dorybėmis, kurios, jo manymu, turėjo atvesti į „Aukštesniąją krikščioniškąją epochą“. Jis siekė dvasinio individų atsinaujinimo kaip priemonės tarptautinių santykių krikščionizacijai, kuri galiausiai turėjo lemti politinį tautų pripažinimą. Vadovaudamiesi savo „Mokytojo“ mokymais, tovianistai aktyviai dalyvavo tautinių valstybių kūrimo procesuose – nuo Tautų pavasario iki Pirmojo pasaulinio karo.
Po Tovianskio mirties 1878 m. judėjimo vadovavimą perėmė Italijos ratas, skatinęs intelektualų bendradarbiavimą tarp tovianistų ir lenkų mokslininkų, ypač Vilniaus Stepono Batoro universitete. Antrojo pasaulinio karo pradžia staiga nutraukė tovianistų ryšius, kaip ir akademinį susidomėjimą tovianizmu sovietų įtakos paveiktame Baltijos regione.
Giulio Dalla Grana 2024 m. apsigynė daktaro disertaciją pagal bendrą programą tarp Turino universiteto (Istorinių studijų katedra) ir Amsterdamo universiteto (Hermetizmo filosofijos ir susijusių srovių istorijos centras). Jis baigė politinių mokslų ir tarptautinių studijų programą dvigubo laipsnio sistemoje tarp Paduvos universiteto ir Jogailos universiteto Krokuvoje.
Jo tyrimai daugiausia orientuoti į politinės valdžios ir religinio autoriteto santykį, politinių ir religinių judėjimų istoriją ankstyvaisiais naujaisiais laikais ir moderniaisiais laikais bei politinių ir religinių idėjų tarpusavio sąsajas.
Jo tyrimai apie tovianizmą leido surasti tūkstančius dokumentų, išsibarsčiusius po Lenkiją, Lietuvą, Prancūziją, Šveicariją, Italiją ir Vatikano miestą. Savo daktaro disertacijoje jis taikė mikroistorinę metodologiją, leidusią rekonstruoti tovianistų judėjimo istoriją ir reikšmingai pranokti iki tol vyravusius pasakojimus šia tema.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
