VDU IF prisidėjo prie papildytos realybės ekspozicijos
VDU Informatikos fakulteto mokslininkai kartu su Kauno IX forto muziejumi pirmą kartą muziejaus istorijoje panaudojo papildytos realybės (angl. augmented reality) technologiją – parengė naują interaktyvią ekspoziciją, skirtą užsienio šalių piliečių žydų, nužudytų IX forte, atminimui. Papildytos realybės technologija leido parodą pateikti novatoriškai ir moderniai. Bendradarbiaujant su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru, ekspozicija pritaikyta lankytojams ir su klausos negalia.
Ekspozicijos atidarymas vyks balandžio 7 d., penktadienį, Kauno IX forto muziejuje. Lankytojai 18–21 val. galės nemokamai apsilankyti IX forte ir susipažinti su nauja ekspozicija, prie kurios įkūrimo reikšmingai prisidėjo VDU Informatikos fakulteto Multimedijos laboratorijos mokslininkai.
1939–1945 m. vykęs Antrasis pasaulinis karas tapo baisiausiu išgyvenimu žydų tautos istorijoje – jai iškilo realus fizinio sunaikinimo pavojus. XX a. modernioje Europos valstybėje gimė radikalios ir protu nesuvokiamos idėjos, kurių realizacija tapo daugiau nei šeši milijonai nutrauktų gyvybių ir dar daugiau dvasiškai suluošintų gyvenimų. Padaryta nepataisoma žala ne tik žydų tautos, bet ir viso pasaulio istorijai.
Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena iš didžiausių masinių žudynių vietų nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. čia buvo žudomi žydų tautybės asmenys iš Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėnesį. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti.
Prie naujosios ekspozicijos įrengimo reikšmingu finansiniu indėliu prisidėjo į Jungtines Amerikos Valstijas 1946 m. emigravęs Henris Kelenas. Jis 2014 m. Kauno IX forto muziejui testamentu skyrė palikimo dalį – savo tėvų, brolio, sesers ir visos Kauno miesto žydų bendruomenės, pražuvusios nuo Holokausto, atminimui.
***
Henris Kelenas (1915–2014) – Henochas Kacenelenbogenas (vardą ir pavardę į Henrį Keleną jis pakeitė gyvendamas JAV) gimė 1915 m. Lodzėje (lenk. Łódź). Baigęs vidurinę mokyklą, jis studijavo mechanikos inžineriją viename Prancūzijos universitete. H. Kelenui besimokant, jo šeima persikraustė gyventi į Lietuvą. 1937 m. baigęs studijas, H. Kelenas sugrįžo pas savo šeimą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1941 m. birželį Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, H. Kelenas su visa šeima buvo priverstas persikraustyti į Kauno getą. 1941 m. jau gyvendamas gete, jis vedė Julią Filipovskaitę. Nacių okupacijos metais H. Kelenas neteko tėvų, brolio, sesers ir kitų artimųjų. 1944 m. pavasarį susiklosčius palankioms aplinkybėms, jam, kartu su žmona Julia ir sūnėnu Džeriu, kurį įvaikino po sesers žūties, pavyko pabėgti iš geto. 90 dienų iki karo pabaigos visa šeima slapstėsi pas Lietuvos ūkininką Andrių Urboną. 1946 m. H. Kelenas emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno El Paso mieste Teksaso valstijoje, kur 1994 m. įkūrė Holokausto muziejų ir studijų centrą.
