D. Kajokas: „Sunku parašyti eilėraštį taip, kad tai būtų ir poezija“

345

VDU studentų kūrybinė grupė „Declamationes“ lapkričio 28 d. kvietė į antrajį Literatūrinių pusryčių programos renginį „Tarsi cukraus plytelė stiklinėje“ kartu su poetu, eseistu ir prozininku Donaldu Kajoku.

Šiltas pokalbis vyko prie arbatos puodelio, skambant akordeonui (kūrinius atliko Monika Mickevičiūtė), primenančiam Paryžiaus atmosferą. D. Kajoko poezijos erdvės fotografiškumas ir lėtas laiko tekėjimas pokalbio dalyvius nukėlė ir į sapnišką ir į realybės – medžio, vandens ir vėjo – to, kas tikra, erdvę. Viena svarbiausių autoriaus kūrybos atramų, gamta, pokalbio metu buvo apibūdinta kaip mažiausiai kintanti, atitinkanti žmogui rūpimus dalykus, dvasines ir vidines struktūras. O šios struktūros, dominančios autorių, leidžia pažvelgti į žmogų, nesureikšminant amžiaus, kuriame jis gyveno. O kai grįžtama prie nepraeinančių dalykų, technologijos, kad ir kaip sparčiai jos keistųsi, poezijai tampa nebereikalingos.

Kalbėta ir apie Kauno tekstus autoriaus kūryboje. Nors tiesiogiai paties Kauno įvazdžių atrandama nedaug, tik keletas jo detalių, miestas, kaip ir gimtieji Prienai, D. Kajokui svarbus, nes čia praleidžiama nemažai laiko. O atgijęs mitas apie Kauną, „mažąjį Paryžių“, leidžia svarstyti paralelę tarp šių miestų. Tekstuose įžvelgiama tėviškės, gimtinės atmosfera, Lietuva, tačiau neminint jos vardo „be reikalo“.

Pusryčiams artėjant link pabaigos, poezija aptarta ir kaip elitinis, integralaus žmogaus menas. D. Kajoko nuomone, sudėtinga parašyti eilėraštį taip, kad tenai dar būtų ir poezija. O „geras eilėraštis, jeigu tau pavyko, už tave daug protingesnis, nesvarbu, parašei jį dvidešimties, trisdešimties, sulaukęs šešiasdešimties, ir vis tiek jis bus protingesnis už tave.“ Poetas teigė, jog rašantis žmogus netenka amžiaus – tai įeina į sąmonę, kuri absoliučiai suvienyta: tiek protinė, tiek ir fizinė sąmonės dalys, tiek intuityvioji, tiek viršsąmonė – visa sueina į vienovę. Vis dėlto, tai jausnesnio amžiaus žmonių menas, anot poeto. Taigi poezija „atlieka savo darbą“, o mes džiaugiamės ją skaitydami.

Nuoširdžiai dėkojame Donaldui Kajokui už jaukų ir prasmingą susitikimą.

Nuotraukų autorius Dovydas Beržinis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.