Ateities specialybė – socialinė antropologija
Bakalauro studijas baigę absolventai jau suvokia, kad populiariausios, prestižinėmis laikomos specialybės nebūtinai atneša sėkmę – viskas priklauso nuo asmeninių savybių ir poreikių. „Specialistų kalvėmis“ vadinami universitetai ne visuomet yra tinkamas pasirinkimas – ypač siekiantiems ne tik profesinių žinių, bet ir asmeninio tobulėjimo bei platesnių karjeros galimybių.
Besikeičiančiame pasaulyje sunku nuspėti, kokios profesijos bus paklausios ateityje. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čiubrinskas teigia, kad tarp perspektyviausių specialybių – tokios, kuriose gilinamasi į atskirus regionus, tarptautiškumą, lyginamos skirtingos kultūros. Regioninių žinių ir tarpkultūrinio dialogo stoka sukelia konfliktus, nesusikalbėjimą, net skatina terorizmą, todėl mokslai, ugdantys pakantumą ir ryšius su kitomis kultūromis, turėtų išlikti aktualūs.
„Globalizacija ir didėjantis mobilumas skatina taikytis prie naujų sąlygų – ne tik keisti savo profilį iš vienos specialybės į kitą, bet ir mokėti prisitaikyti įvairiose visuomenėse ir kultūrose. Tarp reikalingų žinių – kuo daugiau pagrindinių pasaulio kalbų, kompiuterinis raštingumas, komunikacija. Kalbant apie žmogiškąsias savybes, svarbu tolerancija, jautrumas aplinkai, kitoniškumui, gamtai. Taigi, viena vertus, reikalingas atvirumas ir mobilumas, tačiau tuo pačiu – savas identitetas, savas šaknis gerbiantis kosmopolitizmas“, – ateities įgūdžius ir vertybes apibūdino prof. V. Čiubrinskas.
Tarp tokių į ateitį orientuotų, išvardintas vertybes palaikančių studijų – socialinė antropologija, kuri kviečia iš arti susipažinti su margomis pasaulio bendruomenėmis, pamatyti, kokie visi esame skirtingi, bet kartu panašūs, ir užmegzti tarpkultūrinį dialogą.
Antropologo Vyčio Čiubrinsko teigimu, socialinės antropologijos studijos yra ypač reikalingos globalizacijos paveiktame pasaulyje: judame vis laisviau, bendraujame vis daugiau, tačiau vis dar menkai pažįstame svetimas kultūras. „Teisinės normos neveikia, nes nėra nuleidžiamos iki pat žmogaus. Tai labai sudėtinga – reikia pažinti kultūras ir žmones iš jų pačių, prisėdant kartu prie stalo, gyvenant kartu. Reikia tikro ir tiesioginio kontakto, lauko tyrimų – tik tada gali apčiuopti, kaip žmonės mąsto“, – paaiškino prof. V. Čiubrinskas.
Tokios studijos laisvųjų menų universitete, akcentuojančiame visapusišką asmenybės tobulėjimą, turi dvilypę naudą – studentai gali ne tik toliau ieškoti savęs, lavinti kritinį mąstymą ir kūrybingumą, bet kartu ir iš arti susipažinti su iki tol egzotiškomis arba menkai pažintomis kultūromis. Socialinės antropologijos magistrantai studijų metu sukaupia įspūdingą praktinę patirtį – rengdami baigiamuosius darbus, jie atlieka lauko tyrimus Europoje, JAV, Pietų Amerikoje ar kituose pasaulio kampeliuose, iš arti stebėdami konkrečios žmonių bendruomenės gyvenimą.
Socialinės antropologijos magistrantūros studijų programa Vytauto Didžiojo universitete studentams ne tik padeda siekti aukščiau išvardytų vertybių, bet ir suteikia jau dabar praverčiančių žinių. Studijų metu jie susipažįsta ir išmoksta taikyti antropologinius požiūrius įvairių visuomenių ir kultūrų tyrimuose, praktiškai spręsti sociokultūrinių skirtumų nulemtas problemas, stebėti atskirties bei pažeidžiamas grupes, joms atstovauti ir tarpininkauti, modeliuoti galimus konfliktus ir spręsti jau iškilusius.
Šios programos studentai turi galimybę klausytis pripažintų socialinės antropologijos specialistų paskaitų – Lietuvoje dėsto patyrę profesoriai iš JAV, Vokietijos, Šveicarijos ir kitų pasaulio šalių, pasakoja apie Š. Amerikos etninius, klasinius, rasinius konfliktus, šiuolaikinių indėnų tapatybės politiką, Viduržemio jūros regioną ir t. t. Specialų modulį išklausę VDU magistrantai įgyja Pietų Ilinojaus universiteto (JAV) sertifikatą.
Programos absolventai gali rengti nacionalines darnaus vystymo, švietimo, visuomenės sveikatos, kultūros, etninių santykių įgyvendinimo ir panašias strategijas, tarpininkauti tarptautinio bendradarbiavimo gynybos, verslo, politikos, švietimo, kultūros, aplinkosaugos ir kitose programose.
Antropologijos magistro laipsnis suteikia galimybę dirbti visų pakopų valstybės viešojo administravimo įstaigose, tarptautinėse organizacijose ir fonduose, nevyriausybinėse organizacijose, migracijos įstaigose, pabėgėlių, etninių mažumų socialinės integracijos srityje, kultūros ir žiniasklaidos institucijose, mokslo ir švietimo įstaigose, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijose bei privataus verslo organizacijose.
