Kultūrinių-intelektualinių renginių ciklas, skirtas Emmanuelio Levino filosofijai ir jos sąsajoms su Europa ir jos idėja. Iškiliausias Lietuvoje gimęs pasaulinės reikšmės filosofas Emmanuelis Levinas vis dar išlieka sąlyginai nežinomas ir Lietuvoje, ir Kaune. Projekto metu bus siekiama aktualizuoti jo filosofijos idėjas, taip, viena vertus, atskleidžiant dar vieną žydiškojo paveldo Kaune pusę, ir, kita vertus, remiantis Levino filosofija apmąstyti Europos idėją, šios idėjos istoriją ir reikšmę šiandien
Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partnerinėmis Lietuvos ir užsienio kultūros institucijomis planuoja 2021 ir 2022 m. Kaune surengti tarptautinį literatūros festivalį, kurio originali programa svariai papildytų šalies literatūrinių renginių žemėlapį ir būtų patraukli įvairių skonių publikai.
Pagrindinis festivalio tikslas – iš arti supažindinti kauniečius ir miesto svečius su šiuolaikiniais šalies bei pasaulio rašytojais, puoselėti abipusį autorių ir skaitytojų ryšį, skatinti tarpkultūrinius ir tarpbendruomeninius dialogus. Be to, festivalis pasiūlys ne tik pagrindinę literatūrinę programą, bet tuo pat metu tarnaus kaip platforma rengti kitas susietas literatūrines veiklas Kaune: profesionalią meninę edukaciją – kūrybinio rašymo dirbtuves jaunimui ir rašytojų rezidencijas, kurios ateityje galėtų išsivystyti į nuolatinę miesto rašytojo programą.
Tokiu būdu bus užtikrinamas produktyvus pradedančiųjų kūrėjų, jaunosios kartos rašytojų ir pripažintų profesionalių Lietuvos ir užsienio rašytojų bendradarbiavimas. Festivalio organizatoriai tikisi, kad šios veiklos, kurios išsidėstys per visus metus, ženkliai sustiprins Kauno miesto ir rajono kaip aktyvaus Lietuvos ir Europos literatūrinio gyvenimo dalyvio vaidmenį.
2022 metais pradedame kasmetinių kongresų „Laimės prielaidos“ tradiciją. Pirmajame kongrese bus svarstomi laimės sąvokos socialiniai, ekonominiai, filosofiniai aspektai ir jų sąsaja su bendruomeniškumu kaip viena iš laimės prielaidų. Bendruomeniškumas yra pirmojo kongreso speciali tema.
Kongreso renginiai vyks tris dienas, kurių kiekvieną sudarys trys dalys: mokslinių paskaitų ir diskusijų rytas, kūrybinių dirbtuvių popietė bei meno vakaras. Svarbi visos kongreso programos dalis bus grožinės literatūros kūrinys – Vaivos Grainytės „Laimės žodynas“. Kongreso organizatoriai įsitikinę, kad gera grožinė literatūra ir šiuolaikinis menas pajėgia būti tais sutelkiančiais elementais, kurių dėka bendrą kalbą atranda mokslas, menas ir socialinis aktyvizmas.
Laimės sąvoką, vyraujančias laimės sampratas ir galimą jų kaitą yra būtina svarstyti telkiant skirtingų sričių mokslininkus, bendradarbiaujant su menininkais bei nevyriausybinio sektoriaus atstovais. Kongreso idėja yra paremta nuostata, kad individo laimei reikalingos išorinės – socialinės, ekonominės, kultūrinės – sąlygos, kurios pernelyg kompleksiškos, kad jas būtų galima artikuliuoti vienos disciplinos, metodikos, ar net – vien moksliniais terminais. Šiuose kongresuose, vyksiančiuose kas dveji metai, imsimės svarstyti laimės prielaidas pateikdami skirtingas versijas, diskutuodami, įtraukdami visuomenę ir menininkus.
Dar visai neseniai atrodė, kad istorikai yra atlikę nemenką darbą aprašydami praeitį, o ir visuomenės atmintis atrodė susigulėjusi ir nusistovėjusi. Tačiau tiek geopolitiniai bandymai perbraižyti atminties žemėlapius, tiek vietinės atstovų pastangos sureikšminti atskirus atvejus iki „skandalo“, leidžia kalbėti apie savotiškus atminties karus. Šiandien vis labiau ryškėja skirtis tarp istorinės praeities, istorikų atskleistos tikrovės ir visuomenės įtikėtų vaizdinių. Dėl to formuojasi iššūkis naujai apibrėžti praeitį ir siekti derinti praeitį, istoriją bei nūdienos visuomenės įsivaizdavimus.
Programa persmelkta vadinamąja glocal perspektyva, pastanga ieškoti sinergijos tarp globalaus ir lokalaus konteksto. Kitaip tariant, kokį poveikį globalūs įvykiai turėjo vietiniam kontekstui, ir atvirkščiai – kaip vietiniai įvykiai įsikomponuoja globalioje perspektyvoje. Trumpoje nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo nemažai bandymų kalbėti apie bene skausmingiausią šalies istorijos periodą, tačiau nepavykdavo adekvačiai suderinti minėtų perspektyvų. Projekto metu bus bandoma tai pakeisti: tiek dirbant su vietiniais veikėjais (akademikais, nuomonės formuotojais, muziejininkais, visuomenine nuomone), tiek su užsieniečiais (taip pat akademikais, muziejininkais, laikotarpio amžininkų vaikaičiais, panašius atminties iššūkius išgyvenusiais kitataučiais). Tikimasi, jog įvairiapusiškas istorijos dekonstravimas ir siekis supažindinti visuomenę su istorijos mokslo tyrimais prisidės prie socialinės atminties politikos kismo.
Pirmą konferencijos dieną numatomos šios temos: „The position of Jews in inter-war Kaunas“; „Victim-Perpetrator dilemma: how to deal with a situation when national heroes turn out to be involved in criminal acts?“; „Lithuanians – the Jew Killers, Dutch – the Jew Saviors: dealing with false stereotype images in the public domain and how to counter them“.
Antrą dieną numatoma aptarti susitaikymo praktikas ir kaip gyventi po totalitarinių režimų: liustracijos procesai, teisingumo ieškojimas, tiltų statymas susiskaldžiusioje visuomenėje. Numatomos temos: „The South–African example: the successes and failures of the South African Truth and Reconciliation Commission – did it prevent major bloodshed in post-Apartheid South Africa?“; „Truth and Reconciliation in Lithuania: how effective has been the work of the Commission on the Crimes of Totalitarian Regimes in Lithuania and what steps could be taken to enhance its outcomes?“.
Konferencija vyks 2022 m. gegužės 20-21 d.
