Vyresnio amžiaus asmenų mokymasis siekiant išlikti darbo rinkoje (Edukologija 07 S)
Anotacija
Aukštas pragyvenimo lygis Vakarų visuomenėje įtakoją progresyvų populiacijos senėjimą. Geresnė sveikatos sistemos politika, socialinis ir ekonominis išsivystymas lemia ilgaamžiškumą. Pagal Europos kaimo plėtros ataskaitą (2002), visose Europos šalyse iki 1950 metų vyresnio amžiaus žmonių (65 m.) buvo virš 45 milijonų, tačiau iki 2050 metų Europoje bus 173 milijonai žmonių, kuriems yra virš 65 metų. Iššūkius dėl demografinės kaitos patiria visas pasaulis, tačiau ypatingus iššūkius darbo rinkoje patiria vyresnio amžiaus žmonės, nes jie tarsi patekę tarp žirklių – turi patirties, žinių, tačiau dažnai susiduria su stereotipais apie vyresnio amžiaus žmogų. Tiek senėjanti visuomenė, tiek mokymosi visą gyvenimą plėtra sąlygoja klausimą – kokios yra sąsajos tarp vyresnio amžiaus asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje?
Vyresnio amžiaus asmenys yra pakankamai aktyvūs darbo rinkoje. Tyrimas rodo, kad sulaukę pensinio amžiaus tęsia savo profesinę veiklą. Rezultatai rodo, kad noras mokytis dažniausiai siejama su pasitikėjimu savimi, asmeniniu požiūriu į mokymąsi, asmeniniu pasitenkinimu bei gaunamu malonumu. Išlikti darbo rinkoje vyresnio amžiaus asmenims lemiamą reikšmę turi sveikata, ekonominiai veiksniai. Empiriškai nebuvo patvirtinta, kad svarbūs yra asmeniniai, socialiniai aspektai ar profesinės kompetencijos, kurios teoriškai nurodomos kaip svarbūs veiksniai vyresniame amžiuje, siekiant išlikti darbo rinkoje. Savo gerovės vertinimas ir mokymasis tiesiogiai susijęs su išlikimu darbo rinkoje. Aukščiau vertinantys savo gyvenimo kokybę, mokymuose dalyvavę vyresnio amžiaus asmenys turi geras galimybes išlikti darbo rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar jie jau yra sulaukę pensinio amžiaus.
