Pozityviųjų išteklių vaidmuo siekiant didinti individualų ir kolektyvinį psichologinį kapitalą organizacinio klestėjimo link
Anotacija
Šioje disertacijoje analizuojamas pozityviųjų išteklių vaidmuo stiprinant individualų ir kolektyvinį psichologinį kapitalą (PsyCap) bei organizacijos klestėjimą. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: išanalizuoti teorines prielaidas apie PsyCap, organizacinį klestėjimą ir pozityviuosius išteklius; atlikti žvalgomąjį individualaus PsyCap tyrimą; nustatyti pagrindines organizacinio klestėjimo dimensijas; parinkti matavimo priemones; atlikti empirinį tyrimą ir sukurti sistemą, integruojančią šiuos elementus. Literatūros apžvalga apėmė teorines prielaidas siekiant apibrėžti pozityviuosius išteklius, tarp kurių išskirti pagrindiniai psichologiniai poreikiai, suvokiama organizacinė parama stiprybių naudojimui ir trūkumų taisymui, stiprybių naudojimo ir trūkumų taisymo elgesys, koučingu grįsta lyderystė, dėkingumas darbe ir įvertinimas darbe. Žvalgomasis tyrimas parodė, kad intervencijos, skirtos studentams ir darbuotojams, padidino tam tikras PsyCap dimensijas, ypač saviveiksmingumą. Organizacinis klestėjimas buvo apibrėžtas per organizacinį atsparumą ir sanglaudą, ir šio konstrukto skalė patvirtinta tiriančiąja faktorine analize. Tyrimo išvados atskleidė, kad pagrindinių psichologinių poreikių pasitenkinimas ir stiprybių naudojimo elgesys buvo pagrindiniai individualaus PsyCap prognozavimo veiksniai. Tuo tarpu koučingu grįsta lyderystė, dėkingumas darbe ir pagrindinių pasitenkinimas reikšmingai veikė kolektyvinį PsyCap ir organizacinį klestėjimą, o pastarojo stipriausias prognozuotojas buvo kolektyvinis PsyCap. Šios išvados leidžia teigti, kad organizacijos, kurios pabrėžia koučingu grįstą vadovavimą, dėkingumą bei stiprybių naudojimą, turi didesnį potencialą klestėti.
