Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiojo elito rengimas viešajam valstybės gyvenimui XVI a. –XVII a. viduryje (Istorija 05 H)
Anotacija
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės jos valdantysis elitas XVI viduryje – XVII a. viduryje išgyveno reikšmingus pokyčius savo narių išsilavinime. Nuo XVI a. 6-7 dešimtmečio valdančiojo elito tarpe išpopuliarėjo peregrinacija – lavinimosi ir pažintinė kelionė į daugiausiai vokiečių žemių ir Italijos akademijas. Iš 186 aukščiausia pasaulietinės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vykdomosios valdžios pareigas ėjusių asmenų 76 – 40.8% visos grupės atstovų buvo šaltiniuose užfiksuoti lankę akademijas. Geografinio pasiskirstymo atžvilgiu gausiausiai lankytasi (51 matrikuliacija) vokiečių žemėse buvusiose akademijose, nuo jų nedaug atsilieka Italija (41 matrikuliacija). Tirtoje asmenų grupėje išskirtini du išsilavinimo funkcijomis besiskiriantys lavinimo modeliai: magnatiškasis ir bajoriškasis arba tarnybinis. Tiesioginio ryšio tarp prastesnio ar geresnio išsilavinimo, atliktos ar neatliktos peregrinacinės kelionės ir vėlesnės politinės karjeros LDK nebuvo, nes sėkminga politinė karjera buvo lemiama daug didesnio kiekio veiksnių, nei vien išsilavinimas.. Tolesnė akademijas lankiusio politinio elito reprodukcija reiškia ne socialinį mobilumą dėl gauto išsilavinimo, bet veikiau padėties dėl savo būsimo statuso visuomenėje saugumą. Svarbiausios LDK institucijos (kanceliarija, iždas), dėl poreikio išsilavinusiam personalui tapo institucijomis, skatinusiomis LDK bajorijos peregrinacijas bei siekį lavintis akademijose.
