Intelektualų alternatyvi veikla sovietų Lietuvoje 1956-1988 m. (Istorija 05 H)
Anotacija
Idėja tyrinėti sovietmečio intelektualus kilo žvelgiant į Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istoriją. Lietuvoje. Tautiškai, pilietiškai nusiteikę inteligentai, intelektualai, susivieniję 1988 birželio 3 d. ir gana greitai mobilizavę visą to meto Lietuvos visuomenę, turėjo remtis socialiniais ryšiais, vertybėmis bei atitinkamomis nuostatomis, kurios vienokia ar kitokia forma egzistavo ir evoliucionavo per visą aneksijos laikotarpį. Šio darbo tikslas – ištirti sovietų Lietuvos intelektualų neformalių grupių veikimo bruožus ir filosofinės minties raidą neformalioje ir oficialioje erdvėje 1956-88 m. Šio darbo naujumas yra tai, kad į intelektualus ir jų veiklą sovietmečiu žiūrima ne individualiai, bet per jų sukurtų neformalių grupių, kurios veikė tiek neformalioje, tiek oficialioje erdvėje, ir turėjo tiek pirminės, tiek antrinės grupės bruožus, dinamiką. Šituo keliu einant buvo labai lengvai pastebėti ir plačiau artikuliuoti alternatyvios kolektyvinės tapatybės formavimosi ypatumai. Taip pat aprašyti filosofinės sąmonės apraiškos ir filosofiniai tyrimai pirmąkart lietuviškoje istoriografijoje pateikiami kaip alternatyva sovietiniam režimui. Nauja yra tai, kad tyrime siekta aprėpti intelektualų tiek socialinę, profesinę, tiek intelektinę, teorinę veiklą. Taip pat turėtų kitus tyrinėtojus sudominti šio darbo autoriaus pastebėta ir plačiau analizuota neformalių intelektualų grupių pilietiškumo dimensija ir gyvenimo šalia sistemos elgsenos modelis.
