Frazės ho karpos tēs koilias (Lk 1, 42) turinys, funkcija ir teologinės implikacijos
Anotacija
Disertacijos rengimą išprovokavo jau nuo Atgimimo laikų besitęsianti diskusija dėl lietuviškų liturginių tekstų kalbos tikslinimo. Septintajame XXa. dešimtmetyje lietuviškame maldos Sveika, Marija tekste biblinė metafora „įsčių vaisius“ buvo pakeista terminu „sūnus“. Šioje disertacijoje egzegetiniais metodais analizuojamas graikiškos frazės ho karpos tēs koilias (Lk 1:42) turinys, funkcija ir teologinės implikacijos, siekiant parodyti, jog terminas „sūnus“ negali būti laikomas tinkamu metaforinės frazės „įsčių vaisius“ atitikmeniu. Disertacijoje atskleidžiama, kad šią frazę Vaikystės pasakojimo (Lk 1-2) autorius pasitelkė ne norėdamas skaitytojui pateikti nuorodą į Marijos nėštumą, bet siekdamas charakterizuoti jos reikšmingumą ir svarbą kitų pasakojimo veikėjų atžvilgiu. Biblinių tekstų sąšaukų analizė rodo, kad evangelistas Lukas Elzbietos palaiminimo formuluotę sieja su deuteronomistine sandorinių palaiminimų tradicija (žr. Įst 7:13, 28:4). Tokia sąsaja leidžia Aplankymo scenos kontekste (Lk 1:39-56) į Elzbietos personažą žvelgti kaip į pirmųjų sandorų Izraelio personifikaciją, o į Mariją ir jos “įsčių vaisių” – kaip į Naujosios sandoros Izraelio provaizdį.
