Aplinkos triukšmo ekspozicijos gyvenamojoje aplinkoje nustatymas ir jos poveikis vaikų psichologinei sveikatai
Anotacija
Visame pasaulyje specialistų susirūpinimas auga didėjant aplinkos triukšmo lygiui ir paplitimui gyvenamojoje aplinkoje. Epidemiologiniai tyrimai rodo akustinės taršos grėsmę visuomenės sveikatai. Lemiamas šaltinis aglomeracijose – kelių transportas. Lietuvoje trūksta nacionalinių vertinimo metodų, reprezentatyvių tyrimų ir poveikio sveikatai įvertinimų.
Taikant GIS, strateginį triukšmo kartografavimą, analizuojant Galių ir sunkumų klausimyno SDQ Lit Socialumo, Hiperaktyvumo, Emocinės, Elgesio, Bendravimo ir Bendrosios skalių rezultatus, nustatyta aplinkos triukšmo individuali ekspozicija ikimokyklinio amžiaus vaikams Kauno aglomeracijos gyvenamojoje aplinkoje bei įvertintas jos poveikis psichologinei sveikatai. Tai – pirmas reprezentatyvus didelės apimties (N = 1457) triukšmo poveikio tyrimas Lietuvoje, skirtas psichologinei vaikų sveikatai. Pasiūlytas metodas įvertinti individualią triukšmo ekspoziciją dirbant su didelės apimties duomenimis. Patvirtintas Lnakties ir Ldvn triukšmo lygių klasifikavimas į mažo, vidutinio ir didelio triukšmo lygio zonas (atitinkamai, ≤40/50 dB(A); >40/50 iki 49/59 dB(A); ≥50/60 dB(A)). Pasiūlyti tarpiniai Lnakties ir Ldvn triukšmo ribiniai dydžiai – 50 dB(A) ir 60 dB(A).
Tyrime didelio triukšmo poveikio zonoje hiperaktyvumo atvejų skaičius statistiškai reikšmingai didėjo iki 77 %, o pagal Bendrą skalę iki 63 %, stebėta socialumo sunkumų didėjimo tendencija iki 33 %. Didėjantis Lnakties kartu su motinystės stresu vaikų probleminių atvejų pagal Bendrą skalę riziką statistiškai reikšmingai didino iki 71 %.
Gauti rezultatai teikia naujų žinių apie kelių transporto triukšmo gyvenamojoje aplinkoje ryšį su psichologine ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikata.
