Prometėjizmas Jurgio Baltrušaičio ir Giovannio Papinio kūryboje (Filologija 04 H)
Anotacija
Darbe pažymėtos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Europos simbolizmo gairės ir nustatyta prometėjizmo kaip pamatinės simbolizmo kategorijos reikšmė. Ištirta, kad lietuviškojo simbolizmo ištakos siekia ne tik rusiškąjį simbolizmą, bet per jį ir platesnį europietiškąjį kontekstą. Nustatyta, kad pagrindinė Baltrušaičio ir Papinio kultūrinio dialogo kategorija yra prometėjiškoji pasaulėjauta, išanalizuotas abiem kūrėjams būdingas politinis jos aspektas. Atskleista, kad prometėjizmas, iš pradžių suartinęs du kūrėjus, vėliau, dėl istorinių aplinkybių vystęsis skirtingais keliais, savo ruožtu juos ir išskyrė. Nustatyta, kad Baltrušaičio prometėjiškoji pasaulėjauta remiasi Solovjovo filosofija, teigiančia, kad dievažmogis yra žmogiškumo ir dieviškumo sintezė; tuo tarpu Papinio – Nietzsches antžmogio kaip absoliučios kategorijos, žmogaus, tapusio Dievu, idėja. Ištirta Papinio tapatybės metamorfozių ir prometėjizmo pasaulėjautos sąsaja, įrodyta, kad prometėjizmas yra viena kertinių Baltrušaičio pasaulėjautos kategorijų, lėmusių poeto intelektualinės biografijos vingius ir santykio su lietuvybe pokyčius. Išnagrinėtos Baltrušaičio ir Papinio prometėjizmo sąsajos su politine kūrėjų laikysena, nustatyta, kad jos skirtumus lėmė skirtingi rusų ir italų prometėjizmo filosofiniai pagrindai.
