Bendrųjų gebėjimų ugdymo/si fenomenologinė perspektyva profesiniame rengime(Edukologija 07 S)
Anotacija
Lietuvos Respublikos strateginiuose švietimo dokumentuose kaip pamatinė švietimo, o tuo pačiu bendrųjų gebėjimų ugdymo kryptis įvardinta humanizmas. Tuo tarpu vyraujančios bendrųjų gebėjimų sąvokos analizė profesinio rengimo metodologijoje įgalina pastebėti labiau akcentuojamą kitą, – į darbo produktyvumą orientuotą ugdymo filosofinės krypties dimensiją. Bendrųjų gebėjimų ugdymo/si proceso organizatoriams ir besimokantiesiems kyla klausimas, – kaip, ugdant/is bendruosius gebėjimus, suderinti humanistinius principus ir veiklos pasaulio poreikių patenkinimo tikslus profesiniame rengime? Disertacijoje, atsakant į aukščiau įvardintą klausimą, pasitelkiama fenomenologija, kuri koncentruojasi ties subjekto autentišku santykiu su objektyviu pasauliu ir jo reikalavimais. Darbe aptariama, kokie fenomenologinės filosofijos bruožai taikomi ugdymo metodikoje sudaro sąlygas besimokantiesiems profesiniame rengime suvokti bendruosius gebėjimus ir jų ugdymąsi kaip fenomenus, o ne kaip objektyvią duotybę ir kokia patirties struktūra formuojasi ugdant/is bendruosius gebėjimus profesiniame rengime taikant metodiką, paremtą fenomenologinės filosofijos principais. Išeities tašku laikant fenomenologinę perspektyvą, darbe sukurtas bendrųjų gebėjimų ugdymo/si profesiniame rengime metodikos modelis, pagrįstą fenomenologine filosofija, išryškintas bendrųjų gebėjimų ugdymo/si kontekstas profesiniame rengime, vadybos krypties studijose ir, taikant bendrųjų gebėjimų ugdymo metodikos modelį verslo vadybos studijose, aprašyti bendrųjų gebėjimų ugdymo/si proceso ypatumai bei subjektyvus besimokančiųjų patyrimas.
