A. Petruškevičiūtė: „Dėstytojas pirmiausia turi būti įdomi asmenybė“

595

Daugiau nei dešimt metų dėstanti neformalųjį ir sociokultūrinį ugdymą būsimiems socialiniams pedagogams, Auksė Petruškevičiūtė yra iš tų profesionalų, kurie balansuoja tarp mokslininko ir praktiko patirčių. Mokslininkės teigimu, dėstytojo darbas – gyvenimo būdas. „Tu visą laiką galvoji apie paskaitas, studentus, domiesi. Išvažiuoji į kažkokią kelionę, lankaisi mokykloje, kur pasikalbi su mokytojais, moksleiviais, kolegomis. Supranti, jog gautą įdomią informaciją galėsi perduoti savo studentams“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkė Auksė Petruškevičiūtė. 

Prieš tapdama dėstytoja, daugiau nei penkiolika metų Auksė dirbo pradinių klasių mokytoja ir vienos sostinės mokyklos pavaduotoja. Ji tikina, jog visada jautėsi netelpanti į rėmus ir neprisitaikanti prie hierarchiniu statusu paremtų santykių. „Tu niekados nežinai; kažkada turėjai poziciją, kai buvai mokytojas, pavaduotoja ir mokinys. Dabar situacija smarkiai pasikeitė – atsiduri gyvenimiškose situacijose, kai, pavyzdžiui, tavo mokinys užima kažkokias pareigas, o tu ateini pas jį kažkokius reikalus tvarkyti. Tada susimąstai, koks būtų dabartinis santykis, jei būčiau buvusi bloga mokytoja“, – svarsto mokslininkė.  

Dėstytoja nuogąstauja dėl ateities studentų. „Mes nežinome, kokie vaikai bus net ir po penkerių metų. Dabar, žinot, į mokyklą ateina naujoji Alfa karta, o mes kalbame apie Z kartą. Kartais labai svarbu eiti pačiam į priekį, mylėti ką darai ir dalintis su kitais žmonėmis“, – prisipažįsta dėstytoja.  

Mokslininkės teigimu, mokyklos pamažu įsileidžia tarpininkavimo (mediacijos) metodo taikymo galimybes, nors šiandien jis dar nėra įsitvirtinęs Lietuvos švietimo sistemoje. Auksė Petruškevičiūtė domėjosi mediacijos metodu pasauliniame kontekste. „Reikia nebijoti įsileisti šią inovaciją į mokyklos bendruomenę. Mokytojai turi išeiti iš komforto zonos. Dauguma pedagogų yra išbandę tiek daug metodų, kad jau nebenori kitų. Deja, jiems dažnai reikia sulaužyti mitus ir išbandyti naujas metodo taikymo galimybes“, – sako dėstytoja.

Kasdien mokymosi įstaigose mokiniai, mokytojai susiduria su konfliktais. „Anksčiau mokykloje mes ignoruodavome konfliktus arba prisiimdavome aiškų baudėjo vaidmenį ir kažką bausdavome mažiau, kažką daugiau.  Čia atsiranda galios perskirstymas, nes konflikte dalyvauja abi pusės, galinčios spręsti savo problemą. Taip pat atsiranda socialinis pedagogas, kuris prisiima mediatoriaus vaidmenį. Jisai gali savo galią perskirstyti ir atiduoti konfliktuojančioms pusėms“, – pasakoja A. Petruškevičiūtė.

Pasak edukologės, dėstytojas pirmiausia turi būti įdomi asmenybė. Dėstytoja, kuri su studentais bendrauja kaip su draugais. „Aš labai džiaugiuosi savo didžiausiu laimėjimu, kuriuo norėjau girtis ir girtis – prieš porą metų buvau išrinkta mylimiausia fakulteto dėstytoja. Aš sakiau: „Vau, kaip yra gerai!“. Tu supranti, jog ne tos atestacijos, ne tavo mokslinės produkcijos pasirodymai, o čia yra pats svarbiausias įvertinimas“, – sako Auksė. 

Kitokią pedagoginę patirtį Auksė Petruškevičiūtė įgyja prieš kiekvienas Kalėdas vesdama mokymus nuteistiesiems Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Skaitydama  integracijos paskaitą, ji kalba apie gyvenimą išėjus į laisvę ir galimybes prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. „Man visada yra įdomi ta kita auditorija. Pirmiausia aš einu su nuostata, jog jie yra lygiai tokie patys žmonės kaip ir mes visi. Atsitinka vienos ir kitos nelaimės, galų gale aš kaip pedagogė puikiai žinau, jog socialinis kontekstas sąlygoja labai daug neigiamų dalykų žmogaus raidoje. Tie žmonės kartais atsineša sunkią patirtį, trauminius dalykus iš vaikystės, iš jaunystės. Aš einu kalbėtis su jais kaip su lygiaverčiais. Ir visada jiems palinkiu, kad mes nesusitiktume kai ateisiu kitais metais“, – pasakoja VDU Švietimo akademijos mokslininkė.  

Socialinių mokslų daktarė neatsiriboja vien aukštosios mokyklos auditorijomis. Kelerius metus A. Petruškevičiūtė eina Socialinių pedagogų asociacijos vadovės pareigas, Vilniaus Nacionaliniame dramos teatre dirba socioedukacinių projektų koordinatore. Dėstytojai įdomus kino pasaulis – prieš kelerius metus ji suvaidino epizodinį vaidmenį Mariaus Ivaškevičiaus kino filme „Santa“. „Nuėjau į pirmąją atranką, antrą, šeštą kartą ir gavau vaidmenį. Galėjau išvysti, kaip kuriamas vaidybinis filmas, susipažinau su profesionaliais aktoriais. Su pagrindine aktore Sandra Daukšaite tapome net geromis bičiulėmis“, – sako Auksė.

Kalbėdama apie sektinus pavyzdžius užsienyje, lektorė išskyrė Suomiją – ten mokytojo profesiją renkasi įdomios, stiprios asmenybės. Žvelgdama į VDU Švietimo akademijos būsimus socialinius pedagogus, A. Petruškevičiūtė sako tikinti, jog jie bus inovatyvūs, įdomūs ir perspektyvūs lyderiai, kurie pakeis ateities mokytojo profesijos įvaizdį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.