Martha Thomas fotografijų parodos „Nepamiršk, čia jums ne Lietuva” atidarymas
Birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto menų galerija „101“ (kuratorė Milda Gineikaitė) atidaro lietuvių kilmės Martha Thomas (JAV) fotografijų parodą „Nepamiršk, čia jums ne Lietuva“ (V. Putvinskio g. 23, Kaunas). Paroda pirmą kartą 2021 metais buvo pristatyta „Kaunas Photo“ festivalio metu Kauno miesto muziejuje.
„1941 metų birželio 14 d. NKVD pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus į Sibirą. Mano seneliai Kazimieras Klimauskas ir Apolonija Klimauskienė bei teta Daina Klimauskaitė tą siaubingą 1941-ųjų birželio 14-ąją buvo tuose geležinkelio vagonuose, kurie važiavo į Sibirą. <…>
Tik pradėjus skilti Sovietų Sąjungai, aš sužinojau apie mūsų šeimą. Per Dainą sužinojau apie mūsų šeimos patirtį. 2014 m. vizito metu ji man parodė užrašus apie savo gyvenimą, kai būdama vaikas augo Sibire. Skaitydama Dainos pasakojimus, susižavėjau, kaip gyvai ji rašė apie savo gyvenimą. Jos jaunystė buvo sudėtinga, alsuojanti tiek grožiu, tiek sunkumais. Norėjau pasidalinti jos istorijomis su kitais. Taip pat norėjau sujungti jos rašymą su kai kuriomis savo fotografijomis, panaudoti jos istorijas kaip įkvėpimą tam, ką galėčiau sukurti.
Ši meno paroda yra faktų ir fikcijos mišinys. Visas tekstas yra Dainos užrašai apie jos partirtį augant Sibire. Mano nuotraukos yra Dainos prisiminimų interpretacijos apie tai, kaip Daina galėjo jaustis situacijose, kurias aprašo.
<…>“ (iš Martha Thomas parodos anotacijos)
Parodos atidarymo metu VDU Leonido Donskio bibliotekoje vyks kelias medijas sujungiantis to paties pavadinimo performansas apie vaikų tremtį ir gyvenimą Sibire. Dainos Klimauskaitės prisiminimus, klasikinę muziką ir fotografijos meną jungiantis performansas vaizduoja Sibiro tremties kančias, bet ir tai, kaip muzika atnešė stiprybės ir džiaugsmo vaikui išgyventi tokius sunkumus.
Pristatyme dalyvaus Martha Thomas, kuri skaitys Dainos prisiminimus anglų kalba, ir bus rodomos autorės fotografijos. Gabija Vaičekonis klavišiniais gros Dainos mėgstamą muziką. 89-erių Daina Klimauskaitė vis dar gyvena Kaune ir dalyvaus parodos pristatyme.
Martha Thomas yra lietuvių kilmės JAV fotografė, gyvenanti Sietle, Vašingtone. Po Nepriklausomybės atkūrimo ji susipažino su teta Daina Klimauskaite. Ji buvo išrinkta viena iš 8 „Kaunas Photo“ festivalio 2021 metais finalininkių. Daugiau informacijos.
Daina Klimauskaitė gimė Lietuvoje 1934 m. 1941 m. birželio 14 d. su tėvais buvo ištremta į Sibirą. Daugiau nei 30 metų dirbo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, gyvena Kaune.
Gabija Vaičekonis – lietuvių kilmės pianistė, užaugusi JAV Sietle, Vašingtone. Ji nuo mažens groja pianinu, gimė muzikalioje šeimoje. Įgijo muzikos studijų bakalauro laipsnį Vakarų Vašingtono universitete, o dabar studijuoja džiazo ir fortepijono magistrantūroje Vytauto Didžiojo universitete Kaune.
Paroda Vytauto Didžiojo universitete veiks iki liepos 7 d.
Nuotolinė konsultacija dėl priėmimo į Menų fakulteto magistrantūros studijas
Birželio 13 d. (antradienį) 10 val. kviečiame į nuotolinę konsultaciją dėl priėmimo ir studijų proceso Meno kuratorystės, Kultūros paveldo ir turizmo, Kūrybinių industrijų magistrantūrose. Į jūsų klausimus atsakys Menotyros katedros vedėja dr. Jolita Butkevičienė ir Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis.
Nuotolinis konsultacijų kambarys.
Meno kuratorystė – VDU Menų fakultetas
Kultūros paveldas ir turizmas – VDU Menų fakultetas
Kūrybinės industrijos (Programa vykdoma mišriu-nuotoliniu būdu) – VDU Menų fakultetas
EST mokymai „Įvadas į struktūrinį lygčių modeliavimą su AMOS“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus kviečia pagilinti statistinės analizės žinias ir dalyvauti mokymuose „Įvadas į struktūrinį lygčių modeliavimą su AMOS“.
Mokymai vyks birželio 15 d. 13:00-15:00 val., juos ves dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.
Mokymų metu bus pateikiama bendra informacija apie struktūrinį lygčių modeliavimą, modelių patikimumo įvertinimą. Pristatoma AMOS programa, jos galimybės ir ribotumai, pagrindinės funkcijos. Pateikiama iliustracija atliekant struktūrinių lygčių modelio sudarymą, analizę ir interpretaciją bei tikrinant supaprastiną modelį panaudojant kelių analizės metodą.
Į mokymus kviečiami asmenys, turintys struktūrinio lygčių modeliavimo pradmenis, ar savo tyrimuose naudojantys šį metodą, tačiau atliekantys analizę kitomis struktūrinio lygčių modeliavimo programomis bei norintys susipažinti su pačiu metodu, jo savo tyrimuose netaikantys, bet turintys regresinės analizės pagrindus. AMOS programinė įranga mokymų metu nebus reikalinga.
Mokymai vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Trukmė – 2 val.
Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ peržiūra ir diskusija
Birželio 16 d., 17:45 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ peržiūra. Filmo peržiūra ir diskusija – tai tarptautinės konferencijos „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, vyksiančios birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) programos dalis.
M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ (2022) – tai žiaurus ir tikras karo Ukrainoje liudijimas. Pirmasis dokumentinis filmas „Mariupolis“ buvo sukurtas 2016 m. „Mariupolis 2“ daugiausia dėmesio skiria kasdieniam gyvenimui mieste, kuris, mums stebint, yra naikinamas.
M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ pelnė Europos kino apdovanojimą kaip geriausias 2022 m. dokumentinis filmas, Kanų kino festivalyje apdovanotas specialiuoju žiuri prizu. Filmas neseniai įvertintas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimu kaip geriausias ilgametražis dokumentinis filmas Lietuvoje.
„Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas“, – rašoma filmo pristatyme.
M. Kvedaravičius (1976-2022) – lietuvių kino režisierius, Kembridžo universitete baigęs socialinės antropologijos studijas. Jo filmai „Mariupolis“ ir „Partenonas“ (2019) buvo pristatyti Berlinalėje ir Venecijos tarptautinėje kritikų savaitėje.
M. Kvedaravičius buvo suimtas ir nužudytas Rusijos pajėgų 2022 m. kovo pabaigoje Mariupolyje, kai dokumentavo Rusijos invaziją į Ukrainos teritoriją.
Penktas, paskutinis, M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ pratęsia režisieriaus filmografiją dar vienu kūriniu, derinančiu antropologo smalsumą ir ypatingą žmogišką jautrumą, poeziją ir atvirą tikrovei žvilgsnį. Filmo montažo režisierė – Dounia Sichov, dirbusi su M. Kvedaravičiumi kuriant filmus „Mariupolis“, „Partenonas“, o filmo režisieriaus asistentė, bendraautorė – Hanna Bilobrova.
Pagrindiniai „Mariupolio 2“ prodiuseriai – Lietuvos kino gamybos kompanijos „Extimacy Films“ ir „Studio Uljana Kim“. Kuriant filmą dalyvavo ir prie ankstesnio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prisidėję prodiuseriai Nadia Turincev („Easy Riders Films“, Prancūzija) ir Thanassis Karathanos („Twenty Twenty Vision“, Vokietija).
Po filmo peržiūros vyks diskusija, kurioje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai prof. dr. Gintautas Mažeikis, doc. dr. Edgaras Klivis ir Mariupolio valstybinio universiteto/ VDU mokslininkė Kateryna Horiunova. Diskusiją moderuos prof. dr. Jurgita Staniškytė.
Parengta pagal Lietuvos kino centro informaciją.
Diskusija „Psichikos sveikata, psichosocialinė negalia ir žmogaus teisės – kokių permainų ir kodėl reikia Lietuvai?“
Psichikos sveikata, psichosocialinė negalia ir žmogaus teisės – kokių permainų ir kodėl reikia Lietuvai? – tokia diskusija vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje birželio 12 d. 15 val. Diskusiją organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) ir VDU Socialinio darbo katedra.
Renginio programa:
ŽTSI direktorius prof. Dainius Pūras: „Pasaulinės permainos psichikos sveikatos srityje: ar jos ateina į Lietuvą?“
VDU Socialinio darbo katedros prof. Jonas Ruškus: „Žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis: lygybė prieš įstatymą, asmens laisvė ir saugumas“
Kauno „Arkos“ bendruomenės atstovės, socialinės darbuotojos Rūta Lašaitė, Indrė Jaugėlaitė ir Edita Daugėlaitė: „Apie teismo sprendimą dėl neveiksnumo ir pagalbos priimant sprendimus“
VDU Sociologijos katedros prof. Giedrė Baltrušaitytė: „Psichikos sveikatos priežiūra ir žmonių su psichosocialine negalia teisės: Iššūkiai ir perspektyvos sociologo žvilgsniu“
Žmogaus teisių aktyvistė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ tarybos narė Indrė Giedrė Gegeckaitė: „Moterų su negalia smurto prevencija ir žmogaus teisės“
Po pranešimų vyks diskusija, kurią moderuos Miglė Baltrūnaitė, ŽTSI projektų asistentė, socialinė darbuotoja, lengvai suprantamos kalbos tekstų rengimo ekspertė.
Šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatos priežiūrai ir žmonių su psichosocialine negalia teisėms. „Visa eilė naujų Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentų, įskaitant ir Pasaulio sveikatos organizacijos besikeičiančią poziciją, kritiškai vertina pasaulyje per paskutinius dešimtmečius įsitvirtinusią biomedicininiu modeliu grįstą paradigmą, kuri nepateisino lūkesčių dėl pagalbos veiksmingumo bei akivaizdžiai prieštarauja šiuolaikiniams žmogaus teisių apsaugos principams“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius prof. Dainius Pūras.
Anot jo, pasaulyje stiprėja psichikos sveikatos ir žmogaus teisių diskursas, skatinantis ieškoti naujų pagalbos būdų psichikos sveikatos priežiūros srityje, atsisakant veikiančių sistemų priklausomybės nuo galių disbalanso, perteklinio medikamentinio gydymo ir prievartos naudojimo psichiatrijoje. Daugelyje valstybių ir regionų aktyviai dalyvauja platus šio dinamiško proceso dalyvių ratas – ne tik psichikos sveikatos specialistai, bet ir paslaugų vartotojai – asmenine patirtimi besiremiantys ekspertai, politikai, mokslo ir kultūros atstovai.
„Lietuvoje tokio platesnio ir brandesnio diskurso kol kas trūksta. Dažniausia iki šiol būdavo apsiribojama diskusijomis tarp psichikos sveikatos specialistų, vienai jų grupei palaikant status quo sistemoje, o kitai – raginant imtis sisteminio lygmens permainų. Diskusijos iniciatorių nuomone, būtina įtraukti į šį diskursą kitų visuomenės grupių atstovus. Psichikos sveikatos politika, Žmonių su negalia teisių konvencijos įgyvendinimas, visos pagalbos sistemos išlaisvinimas iš jai kažkada primestų ir laikmečio dvasios nebeatitinkančių dogmų – tai visos visuomenės interesas“, – sako prof. D.Pūras.
Mokslo metų užbaigimo šventė
Birželio 22 d., ketvirtadienį, 14:30 val. VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas) vyks tradicinė VDU mokslo metų užbaigimo šventė. Kviečiame universiteto bendruomenę kartu susiburti ir pasidžiaugti tuo, ką kartu įgyvendinome ir patyrėme per šiuos metus.
Šventinėje renginio programoje:
- Geriausiai studentų įvertintų 2022-2023 m. m. dėstytojų apdovanojimai
- Grupės „VDU Jazz“ koncertas
- Muzikinius kūrinius dovanos Ukrainos centras
- Atlikėjos Monikos Liu koncertas
Monika Liu (Visvaldo Morkevičiaus nuotr.)
Atvykimo į šventę VDU Botanikos sode informacija
Viešasis transportas:
Autobusas Nr. 35 – iš stotelės „Studentų skveras“, autobusas Nr. 20 – nuo Kauno pilies, autobusas Nr. 32 – nuo VDU Žemės ūkio akademijos.
VDU transportas:
14:00 val. užsakytas autobusas važiuos nuo K. Donelaičio g. 52 rūmų.
14:00 val. užsakytas autobusas važiuos nuo VDU Žemės ūkio akademijos centrinių rūmų (Studentų g. 11, Akademija).
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Mišrioji intensyvi programa „Languages In Higher Education: Plurilingual Approaches And Informal Learning Formats“
Birželio 6–10 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks jungtinė Užsienio kalbų instituto (UKI), Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) ir Transform4Europe (T4EU) mišrioji intensyvi programa (BIP) tema „Languages In Higher Education: Plurilingual Approaches And Informal Learning Formats“.
Pirmą kartą VDU vykstantis toks renginys sukvies kalbų mokytojus ir profesionalus iš visos Europos. Plati renginio programa dalyvius įtrauks į paskaitas, dirbtuves, vizitus į kalbų ir kultūrų centrus bei kultūrinę programą.
BIP (Blended Intensive Programme) yra Erasmus+ Mišrioji intensyvi programa, teikianti galimybę aukštojo mokslo ir studijų institucijų grupėms drauge rengti mišriojo mobilumo programas ir veiklą studentams, akademiniams ir administraciniams darbuotojams. Šiuo atveju BIP bus skirta akademiniams darbuotojams, besispecializuojantiems kalbose ir kalbų mokyme.
Mišrioji intensyvi programa „Languages In Higher Education: Plurilingual Approaches And Informal Learning Formats“
Birželio 6–10 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks jungtinė Užsienio kalbų instituto (UKI), Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) ir Transform4Europe (T4EU) mišrioji intensyvi programa (BIP) tema „Languages In Higher Education: Plurilingual Approaches And Informal Learning Formats“.
Pirmą kartą VDU vykstantis toks renginys sukvies kalbų mokytojus ir profesionalus iš visos Europos. Plati renginio programa dalyvius įtrauks į paskaitas, dirbtuves, vizitus į kalbų ir kultūrų centrus bei kultūrinę programą.
BIP (Blended Intensive Programme) yra Erasmus+ Mišrioji intensyvi programa, teikianti galimybę aukštojo mokslo ir studijų institucijų grupėms drauge rengti mišriojo mobilumo programas ir veiklą studentams, akademiniams ir administraciniams darbuotojams. Šiuo atveju BIP bus skirta akademiniams darbuotojams, besispecializuojantiems kalbose ir kalbų mokyme.
Mišrioji intensyvi programa „Languages In Higher Education: Plurilingual Approaches And Informal Learning Formats“
Birželio 6–10 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks jungtinė Užsienio kalbų instituto (UKI), Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) ir Transform4Europe (T4EU) mišrioji intensyvi programa (BIP) tema „Languages In Higher Education: Plurilingual Approaches And Informal Learning Formats“.
Pirmą kartą VDU vykstantis toks renginys sukvies kalbų mokytojus ir profesionalus iš visos Europos. Plati renginio programa dalyvius įtrauks į paskaitas, dirbtuves, vizitus į kalbų ir kultūrų centrus bei kultūrinę programą.
BIP (Blended Intensive Programme) yra Erasmus+ Mišrioji intensyvi programa, teikianti galimybę aukštojo mokslo ir studijų institucijų grupėms drauge rengti mišriojo mobilumo programas ir veiklą studentams, akademiniams ir administraciniams darbuotojams. Šiuo atveju BIP bus skirta akademiniams darbuotojams, besispecializuojantiems kalbose ir kalbų mokyme.
Mišrioji intensyvi programa „Languages In Higher Education: Plurilingual Approaches And Informal Learning Formats“
Birželio 6–10 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks jungtinė Užsienio kalbų instituto (UKI), Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) ir Transform4Europe (T4EU) mišrioji intensyvi programa (BIP) tema „Languages In Higher Education: Plurilingual Approaches And Informal Learning Formats“.
Pirmą kartą VDU vykstantis toks renginys sukvies kalbų mokytojus ir profesionalus iš visos Europos. Plati renginio programa dalyvius įtrauks į paskaitas, dirbtuves, vizitus į kalbų ir kultūrų centrus bei kultūrinę programą.
BIP (Blended Intensive Programme) yra Erasmus+ Mišrioji intensyvi programa, teikianti galimybę aukštojo mokslo ir studijų institucijų grupėms drauge rengti mišriojo mobilumo programas ir veiklą studentams, akademiniams ir administraciniams darbuotojams. Šiuo atveju BIP bus skirta akademiniams darbuotojams, besispecializuojantiems kalbose ir kalbų mokyme.
