Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/99639
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Gudelienė, Birutė
Title: Grafema su pagrindu : sudėtinių grafemų ir fonemų santykis ankstyvojoje Simono Daukanto leksikografijoje
Other Title: Grapheme representing as a basis: the ratio between compound graphemes and phonemes symbolised by the compound graphemes in the early lexicograph
Is part of: Žmogus ir žodis, 2013, t.15, nr. 1, p. 58-63
Date: 2013
Keywords: Grafemos reikšmė;Ankstyvoji Daukanto leksikografija;Sudėtinė grafema,rašybos inovacijos;Ekstralingvistiniai veiksniai;Meaning of grapheme;Early lexicography of Simonas Daukantas;Innovations in orthography;Compound grapheme;Extra-linguistic factors
Abstract: Straipsnyje ištirtas sudėtinių grafemų ir jomis žymimų fonemų santykis ankstyvojoje Simono Daukanto leksikografijoje: tai 1838 metais Sankt Peterburge išleisto Simono Daukanto leidinio Epitome Historiae Sacraelietuviškos antraštės ir Ƶodrodys toie kningelieie essontiu żodiù, taip pat Lenkų–lietuvių kalbų žodynas (yra pora šio žodyno datavimo hipotezių: jis parašytas 1839–1842 m. ar 1846 m.) ir Lietuvių–lotynų kalbų žodynas (sudarytas tarp 1842 ir 1850 m., pildytas po 1851 m.). Nors visi šie darbai parašyti šiaurės žemaičių kretingiškių šnekta, aptariamosios sudėtinės grafemos žodžio kamiene dažniausiai žymi aukštaitišką fonetiką. Dalis grafemų vartojamos viena reikšme. Nustatyta, kad ankstyvojoje Daukanto leksikografijoje sudėtinių grafemų vartojimo dažnumas priklauso nuo žodynėlio pobūdžio (ar jis spausdintas ar rankraštinis). Spausdintame leidinyje sudėtinių grafemų žymiai daugiau. Grafemų dažnumas priklauso ir nuo to, kur vartojamas rašmuo – pirmoje ar antrojoje, labiau sutvarkytoje, darbo dalyje. Skirtingu metu parašytuose žodynėliuose vartotų grafemų analizė leidžia teigti, kad nuo spausdinto (1838 m.) iki rankraštinių žodynėlių (1846 m. ir 1851m.) grafemų vartosena paprastėja. Taigi jų vartojimą lėmė ekstralingvistiniai veiksniai.
The article analyses the ratio between compound graphemes and phonemes symbolised by the compound graphemes in the early lexicography of Simonas Daukantas: Lithuanian headings in the publication Epitome Historiae Sacrae of Simonas Daukantas published in 1838 in St. Petersburg and Ƶodrodys toie kningelieie essontiu żodiù and Polish– Lithuanian Dictionary (there a few hypotheses on the dating of the dictionary – 1839–1842 or 1846) and Lithuanian-Latin Dictionary (compiled between 1842 and 1850 and edited after 1851). Though the above-mentioned works are written in the Northern Samogitian (specifically, town of Kretinga) dialect, the discussed compound graphemes most often represent the Highland phonetics in the word stems. Some of the graphemes bear one meaning. It has been established that frequency of the use of compound graphemes in the early lexicography of Simonas Daukantas is determined by the nature of dictionary (whether the dictionary is printed or manuscript). The number of compound graphemes is far bigger in the printed issue. The frequency of the use of graphemes also depends on the fact where the letters are used – in the first or second part of the work which is better ordered. The analysis of graphemes used in the dictionaries that were compiled at different times reveals that the use of graphemes deteriorates starting from printed dictionary (1838) to manuscript dictionaries (1846 and 1851). Thus the use of graphemes is determined by extra-linguistic factors.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/99639
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2013, t. 15, nr. 1 Didaktinė lingvistika

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

9
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

19
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.