Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/99638
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Gudzinevičiūtė, Ona Laima
Title: Kalbinė komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška
Other Title: Verbal communication: realization of addressing using substantiva communia
Is part of: Žmogus ir žodis, 2013, t.15, nr. 1, p. 64-70
Date: 2013
Keywords: Komunikacija;Kreipiniai;Substantiva communia;Neigiamų emocijų raiška;Communication;Addressing;Realization of negative emotions
Abstract: Šiame straipsnyje aptariama, kaip lietuvių kalboje kreipiantis išreiškiamos neigiamos emocijos, neigiamas vertinimas, t. y. analizuojama kreipinių, reiškiamų substantiva communia, vartosena. Komunikacijos situacijoje kreipiniu siekiama kontakto su kitu asmeniu (adresatu), atkreipiamas jo dėmesys, akcentuojama, kad informacija skiriama būtent jam. Be minėtų funkcijų, kreipiniu galima parodyti jausmus, emocijas ir kt. Kreipimasis priklauso nuo to, į ką (adresatas yra nepažįstamas, vyresnis, jaunesnis ir pan.), kokioje aplinkoje (oficialiai arba neoficialiai) ir kokia intencija (giriant, barantis ir kt.) kreipiamasi, taip pat nuo paties adresanto etiketo, nuovokos, įpročių, išsilavinimo, nuo pokalbio situacijos. Santykiai tarp adresato ir adresanto atskleidžiami per daiktavardžių šauksmininką, asmeninius įvardžius, deminutyvines formas ir kt. Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: akiplėša, válkata, mar̃malas). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., marmalas), o kiti – moteriškosios (pvz., valkata), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: jis akiplėša / ji akiplėša. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu substantiva communia (trumpinamas com., SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė. Svarbiausias substantiva communia požymis – jais reiškiama subjektyvi (dažniausiai neigiama) asmens charakteristika. Kreipinių įtaigumą sustiprina keli aspektai: 1. Kreipinių, išreikštų substantiva communia, semantika. 2. Substantiva communiadarybos priemonės. 3. Įvardžių vartojimas kreipiantis. 4. Kreipinio pozicija sakinyje. 5. Kreipinio grupės išplėtimas pažyminiais ir kitais žodžiais. 6. Kreipimosi tikslai. Tokiais kreipiniais kalbėtojas (adresantas) emocingiau išreiškia savo požiūrį į pašnekovą, jo vertinimą.
The article discusses the ways how negative evaluation is expressed in Lithuanian while addressing negative emotions, i. e. the use of substantiva communia in addressing is discussed. In communicative situations addressing is used to contact a person (addressee), to attract one’s attention, to show that the information is namely for him/her. Besides, the way of addressing can show feelings, emotions, etc. The way of addressing depends on some factors: who is addressed (addressee is unfamiliar, older, younger and so on), the environment (official or unofficial), the intention of addressing (boasting, scolding, etc.); the etiquette of the addresser, his/her perceptions, habits, education, the communicative situation are also important. The relationship between the addressee and addresser are disclosed through the vocative nouns, personal pronouns, diminutive forms, etc. In colloquial speech or dialects, nouns which can be used to name a person of masculine and feminine gender (e. g.: aki̇̀plėša, válkata, marm̃ alas) are used to address a person. These nouns, naming a person have no biological sex meaning. Formally some of them are of masculine gender (e. g., marmalas), others are of feminine gender (e. g., valkata), and however, in some contexts they are of masculine gender, in other contexts they are of feminine gender, e. g.: jis akiplėša / ji akiplėša. These nouns are called by Latin term substantiva communia (abreviated scom., SC), i.e. the specific class of nouns is emphasized, not the third gender. The most important feature of substantiva communia is that they express subjective (usually negative) personal characteristics. Several aspects enhance the suggestibility of addressing: 1. The semantics of addressing expressed by substantiva communia; 2. Derivational features of substantiva communia; 3. The use of pronouns while addressing; 4. The positions of addressing in the sentence; 5. The extension of addressing group by attributes or similar words; 6. Functions and intentions of addressing; Using such forms of addressing the speaker (addresser) expresses his/her attitude, evaluation of the addressee more emotionally.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/99638
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2013, t. 15, nr. 1 Didaktinė lingvistika

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

60
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

101
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.