Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/99495
Type of publication: Recenzuojamos išplėstinės tezės (T1d);Peer-reviewed extended theses (T1d)
Field of Science: Psichologija (S006);Psychology (S006)
Author(s): Alčiauskaitė, Laura;Šinkariova, Liuda
Title: Judėjimo negalią turinčių asmenų pasitenkimas gyvenimu ir subjektyvi laimė – ar socialinė parama tam turi reikšmės?
Other Title: Happiness and satisfaction with life among individuals with mobility disability – does social support matter?
Is part of: Dialogai : Lietuvos psichologų kongresas, 2019 gegužės 24-25 d., Vilnius: recenzuota kongreso medžiaga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019
Extent: p. 49-49
Date: 2019
Keywords: Judėjimo negalia;Socialinė parama;Pasitenkinimas gyvenimu;Laimės jausmo suvokimas
ISBN: 9786090701805
Abstract: Įvadas: Judėjimo negalia yra susijusi su įvairiais fiziniais, socialiniais ir psichologiniais sunkumais, kurie gali neigiamai paveikti asmens pasitenkinimą gyvenimą bei suvokiamą laimės jausmą. Tad labai svarbu ieškoti stiprybių, galinčių padėti neįgaliajam jaustis laimingam ir patenkintam. Viena iš tokių stiprybių – socialinė parama. Šio tyrimo tikslas – įvertinti judėjimo negalią turinčių asmenų suvokiamos socialinės paramos sąsajas su pasitenkinimu gyvenimu bei subjektyvia laime. Metodai: Tyrime dalyvavo 223 judėjimo negalią turintys asmenys (81 vyras ir 142 moterys), nuo 18 iki 66 metų amžiaus. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 34,90 ± 11,33 metų. Respondentų pasitenkinimas gyvenimu matuotas naudojant Pasitenkinimo gyvenimu skalę (Satisfaction With Life Scale; Diener et al., 1985), o laimės jausmas – subjektyvios laimės skalę (Subjective Happiness Scale; Lyubomirsky, Lepper, 1999). Taip pat buvo naudotas MOS socialinės paramos klausimynas (MOS Social Support Survey, Sherbourne, Stewart, 1991), kuris leidžia įvertinti keturis suvokiamos paramos tipus: 1) emocinę-instrumentinę paramą, 2) praktinę paramą, 3) suvokiamą artumą ir 4) pozityvų socialinį bendravimą. Rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad jaunesnio amžiaus tiriamieji pasižymėjo didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir didesniu laimės jausmu nei vyresnio amžiaus tiriamieji. Tuo tarpu vertinant suvokiamą socialinę paramą nebuvo rasta jokių reikšmingų skirtumų nei lyties, nei amžiaus atžvilgiu. Visi keturi socialinės paramos tipai reikšmingai siejosi su pasitenkinimu gyvenimu ir subjektyvia laime. Nepriklausomai nuo amžiaus, asmenys, suvokiantys didesnę bet kurio tipo socialinę paramą, buvo labiau patenkinti savo gyvenimu bei pasižymėjo didesniu laimės jausmu, lyginant su asmenimis, suvokiančiais mažesnę paramą. [...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/99495
Affiliation(s): Psichologijos katedra
Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Show full item record

Page view(s)

6
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.