Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/99169
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Indriūnienė, Vinga
Title: Paauglių sportinio tapatumo sąsajos su mokyklos baimės įveikos strategijomis
Other Title: Relationship of athletic identity of adolescents with strategies of overcoming school-related fears
Is part of: Sporto mokslas, 2016, nr. 1, p. 8-13
Date: 2016
Keywords: Sportinis tapatumas;Mokyklos baimės įveika;Paaugliai;Athletic identity;Strategies of overcoming school-related fears;Adolescents
Abstract: Jau maždaug trisdešimt metų tyrėjai nagrinėja ryšį tarp savo tapatumo jausmo ir įsitraukimo į sportą, poreikio būti fiziškai aktyviam ir sportinių pasiekimų. Vienas tokių žmogaus savasties konstruktų yra apibūdinamas kaip sportinis tapatumas (angl. athletic identity). Reguliarus ir sveikatai palankus fizinis aktyvumas yra neatsiejamas nuo sportinio tapatumo, kurį būtina ugdyti dar paauglystėje. Paauglių sportinio tapatumo raiška yra svarbi ugdant jaunuolių kūno kultūrą ir sveikatai palankų fizinį aktyvumą visam gyvenimui. Be to, tikėtina, kad fizinis asmenybės brandinimas siejasi ir su emocine paauglių branda. Tyrime dalyvavo 7–9 klasių 13–16 metų (amžiaus vidurkis 14,75 ± 1,11 m.) 452 mokiniai, iš jų 241 mergina (53,3 %) ir 209 vaikinai (46,2 %). Vaikinų (amžiaus vidurkis 14,79 ± 1,06 m.) ir merginų (amžiaus vidurkis 14,69 ± 1,15 m.) pasiskirstymas pagal amžių (t, p = 0,431) ir mokymosi klasę reikšmingai nesiskyrė (c2, p = 0,238). Naudotas Sportinio tapatumo klausimynas paaugliams (angl. Athletic Identity Questionnaire for Adolescents, Anderson et al., 2007), kuris buvo sudarytas remiantis C. B. Andersono (2004) sportinio tapatumo modeliu. Siekiant atskleisti paauglių mokyklos baimės įveikos strategijas naudotas Diferencijuotas mokyklos baimės aprašas (DBA) kartu su Baimės įveikos strategijų (ĮV) klausimynu (Rost, Schermer, 2008). Tyrimas vyko 2014–2015 metais trijose Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose, bendradarbiaujant su kūno kultūros mokytojais. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad vaikinų sportinis tapatumas yra ryškesnis nei merginų. Vaikinai yra labiau patenkinti savo sportine kompetencija, fizinis aktyvumas jiems yra svarbesnis, jie geriau vertina tėvų savo fizinio aktyvumo socialinį palaikymą nei merginos. Mokyklos baimę merginos dažniau nei vaikinai įveikia produktyvia darbine veikla, o vaikinai dažniau nei merginos – išsisukinėdami ir sukčiaudami bei atsipalaiduodami. Tiek merginos, tiek vaikinai vienodai dažnai mokyklos baimę linkę įveikti slopindami savo baimę, nukreipdami dėmesį ir sumenkindami situacijos grėsmę. 13–16 metų paaugliai, kurių sportinis tapatumas yra ryškesnis, dažniau mokyklos baimę įveikia produktyvia veikla ir atsipalaiduodami, o tie, kurių sportinis tapatumas yra mažiau ryškus, dažniau mokyklos baimę įveikia sukčiaudami ir išsisukinėdami bei slopindami savo baimę. Vadinasi, siekiant užtikrinti kokybišką mokinių kūno kultūros ugdymą – skatinant ne tik fizinį aktyvumą čia ir dabar, bet ir sportinio tapatumo formavimą, svarbu atsižvelgti į paauglių lytį, įvertinti socialinio palaikymo būti fiziškai aktyviam paaugliui svarbą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad paauglių sportinio tapatumo ugdymas reikšmingai siejasi ir su mokyklos baimės įveikos strategijomis.
For approximately 30 years, researchers have been investigating the relationship between the feeling of identity and the involvement in sports, the need to be physically active and sports achievements. One of the concepts of the human identity is defined as athletic identity. Regular and health-positive physical activeness is impossible to detach from athletic identity which must be developed already in the period of adolescence. The manifestation of the athletic identity of adolescents is an important prerequisite when developing the physical education and lifelong health-favorable physical activeness among youngsters. Besides, it is likely that the physical maturation of personality is also interrelated with the emotional maturity of adolescents. 452 students aged 13 to 16 (age average 14.75 ± 1.11) participated in the research. The research involved 7th to 9th grade students, of whom there were 241 females (53.3 %) and 209 males (46.2 %). The distribution in terms of age among the males (age average 14.79 ± 1.06) and females (age average 14.69 ± 1.15) (t, p = 0.431) and in terms of the grade of studies was not statistically significant (c2, p = 0.238). [...]
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2016.2
https://hdl.handle.net/20.500.12259/99169
Appears in Collections:Sporto mokslas, 2016, Nr. 1

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

42
checked on Dec 9, 2019

Download(s)

50
checked on Dec 9, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.