Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/98957
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose (S5);Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Filologija (H004);Philology (H004)
Author(s): Turkevič, Halina
Title: Władysław Abramowicz: owoce dwujęzyczności / Halina Turkiewicz
Other Title: Vladas Abramavičius - dvikalbystės vaisiai
Is part of: Bilingwizm w Europe Środkowo-Wschodniej: literatura, język, kultura : studia. Cykl: Bilingwizm, tom I / redaktor cyklu badawczego Łukasz Zabielski. Naukowa seria wydawnicza Colloquia Orientalia Bialostocensia. Literatura / Historia, XXVIII / Wydział Filologiczny Universytetu w Białymstoku. Zagadnienia bilingwizmu / pod redakcją Łukasza Zabielskiego. Seria I: Dwujęzyzcni pisarze litewscy i polscy / redakcja naukowa tomu Andrzej Baranow i Jarosław Ławski. Białystok, Vilnius : Wydawnictwo Prymat, 2017
Extent: p. 399-413
Date: 2017
Keywords: Vladas Abramavičius;Kultūrinis dialogas;Vilnius
ISBN: 9788376572932
Abstract: Straipsnis primena Vlado Abramavičiaus (1909-1965) - poeto, publicisto, istoriko, archyvisto kūrybą ir veiklą. Gimęs mišrioje šeimoje (iš tėvo lietuvio ir motinos baltarusės), lankęs lenkiškas mokyklas, Vilniaus universitete studijavęs istoriją lietuviškai Abramavičius maloniai bendravo su įvairių tautybių žmonėmis. Jo atvirumas Kitam, Svetimam pastebimas ir kūryboje. Kaip poetas tarpukario Vilniuje jis pasisakė lenkiškai. Išleido du poezijos rinkinius: Switanie myšli (1930) ir Regionalne (1933), kuriuose jaučiami lenkų romantizmo tradicijos atgarsiai (A. Mickevičius, J. Slovackis). Abramavičius nemažai nuveikė lietuvių literatūros populiarinimo srityje, versdamas į lenkų kalbą, visų pirma, eilėraščius. Jau 1935 m. išleido antologiją Wybör najmlodszej poezji litewskiej, kurioje sutalpino 25 lietuvių poetų kūrinius, tame tarpe K. Borutos, B. Brazdžionio, K. Inčiūros, S. Nėries, T. Tilvyčio, J. Tysliavos, P. Vaičiūno. Pokario metais globojo jaunus poetus, ne vienam padėjo tobulinti eilių kūrimo meną. Vertas dėmesio ir Abramavičiaus publicistikos palikimas. Jis rašė straipsnius apie lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių literatūrą, rašė lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai, tad galima kalbėti net apie trikalbystės vaisius. Įvairiapusiškoje raštijos vertintojo veikloje reikėtų labiau įsigilinti į jo, kaip istoriko bei archyvisto, palikimą. Taigi Abramavičiaus palikimas vis dar laukia monografinio apibendrinimo
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/98957
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Švietimo akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Show full item record

Page view(s)

14
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.