Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12259/98730
Options
Atminčių konfliktas Svetlanos Aleksijevič knygose „Karo veidas nemoteriškas“ ir „Cinko berniukai“
Field of Science
Filologija / Philology (H004)
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Atminčių konfliktas Svetlanos Aleksijevič knygose „Karo veidas nemoteriškas“ ir „Cinko berniukai“
Other Title
Conflict of memories in Svetlana Alexievich‘s books "The Unwomanly Face of War“ and "Zinky Boys"
Author
Šliužienė, Laima |
Advisor
Extent
57 p.
Date Issued
2019-06-06
Abstract
Magistro darbe Atminčių konfliktas Svetlanos Aleksijevič knygose „Karo veidas nemoteriškas“ ir „Cinko berniukai“ analizuojama pasaulinio lygio baltarusių rašytojos, prozininkės, žurnalistės, scenaristės Svetlanos Aleksijevič kūryba.
Darbo tikslas – išanalizuoti oficialios ir individualios atminties konfliktą S. Aleksijevič atsiminimų knygose.
Darbo uždaviniai: pristatyti pagrindinę teorinę medžiagą apie atminties kultūrą ir jos rūšis; išanalizuoti sovietinės propagandos reikšmę žmonių, dalyvavusių Antrajame pasauliniame kare ir Afganistano kare, mąstymui ir veiksmams; atskleisti, kokie yra moterų ir vyrų išgyvenimai karo lauke, kaip jų prisiminimai skiriasi nuo oficialiai įteisintos atminties.
Darbo metodologija – atminties kultūros studijos ir interpretacinis metodas.
Darbą sudaro įvadas, teorinė ir tiriamoji dalys, išvados, literatūros sąrašas. Įvade pristatoma autorė, pateikiama faktų apie Antrąjį pasaulinį karą ir Afganistano karą. Rašant teorinę dalį remtasi Aleidos ir Jano Assmannų kultūrinės atminties teorija, Pierreʼo Noros ir Maurice’o Halbwachso įžvalgomis. Tiriamojoje dalyje analizuojamos S. Aleksijevič knygos. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir literatūros sąrašas.
S. Aleksijevič knygos atskleidžia, kad kolektyvinę atmintį bandoma išnaudoti politiniams tikslams. Nekritiškai priimamas sovietinis pasakojimas leisdavo žmogui tapti istorijos herojumi, jis įsivaizduoja esantis kilaus tikslo siekiantis didvyris, o iš tiesų yra bevardis valdžios politinės valios vykdytojas.
Sovietmečiu vyravo oficialia atmintimi besiremiantis didysis pasakojimas, kurio tikslas – kurti didingą pasakojimą apie praeitį, akcentuoti patriotines pareigas, išaukštinti didvyrius, taip stiprinant pasitikėjimą valstybe ir valdžia. S. Aleksijevič renkasi kitą kelią, ji remiasi individualia atmintimi, kurios tikslas – pasakyti tiesą, paliudyti, kaip viskas buvo iš tikrųjų, nebijant parodyti už didingo fasado slypintį tragizmą, nes tik taip galima atskleisti tikrąjį karo „veidą“.
Istoriniu pasakojimu paprastai tampa atrinkti pasakojimai. S. Aleksijevič knygose pateikiama pasakojimo apie praeitį versija dažnai prieštarauja oficialiai atminčiai, didžiajam pasakojimui. Naujai papasakota įvykių versija verčia suabejoti tuo, kas ilgai buvo laikoma istorine tiesa. S. Aleksijevič knygos – tai ne pasakojimas, o pasakojimai, atskirų žmonių liudijimai, pretenduojantys tapti kolektyvine atmintimi.
S. Aleksijevič knygų analizė atskleidė karo problemos universalumą, tai, kad karo veidas yra nežmogiškas, o atminties vaidmuo – itin svarbus mėginant spręsti esmines žmogaus egzistencijos problemas.
Darbo tikslas – išanalizuoti oficialios ir individualios atminties konfliktą S. Aleksijevič atsiminimų knygose.
Darbo uždaviniai: pristatyti pagrindinę teorinę medžiagą apie atminties kultūrą ir jos rūšis; išanalizuoti sovietinės propagandos reikšmę žmonių, dalyvavusių Antrajame pasauliniame kare ir Afganistano kare, mąstymui ir veiksmams; atskleisti, kokie yra moterų ir vyrų išgyvenimai karo lauke, kaip jų prisiminimai skiriasi nuo oficialiai įteisintos atminties.
Darbo metodologija – atminties kultūros studijos ir interpretacinis metodas.
Darbą sudaro įvadas, teorinė ir tiriamoji dalys, išvados, literatūros sąrašas. Įvade pristatoma autorė, pateikiama faktų apie Antrąjį pasaulinį karą ir Afganistano karą. Rašant teorinę dalį remtasi Aleidos ir Jano Assmannų kultūrinės atminties teorija, Pierreʼo Noros ir Maurice’o Halbwachso įžvalgomis. Tiriamojoje dalyje analizuojamos S. Aleksijevič knygos. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir literatūros sąrašas.
S. Aleksijevič knygos atskleidžia, kad kolektyvinę atmintį bandoma išnaudoti politiniams tikslams. Nekritiškai priimamas sovietinis pasakojimas leisdavo žmogui tapti istorijos herojumi, jis įsivaizduoja esantis kilaus tikslo siekiantis didvyris, o iš tiesų yra bevardis valdžios politinės valios vykdytojas.
Sovietmečiu vyravo oficialia atmintimi besiremiantis didysis pasakojimas, kurio tikslas – kurti didingą pasakojimą apie praeitį, akcentuoti patriotines pareigas, išaukštinti didvyrius, taip stiprinant pasitikėjimą valstybe ir valdžia. S. Aleksijevič renkasi kitą kelią, ji remiasi individualia atmintimi, kurios tikslas – pasakyti tiesą, paliudyti, kaip viskas buvo iš tikrųjų, nebijant parodyti už didingo fasado slypintį tragizmą, nes tik taip galima atskleisti tikrąjį karo „veidą“.
Istoriniu pasakojimu paprastai tampa atrinkti pasakojimai. S. Aleksijevič knygose pateikiama pasakojimo apie praeitį versija dažnai prieštarauja oficialiai atminčiai, didžiajam pasakojimui. Naujai papasakota įvykių versija verčia suabejoti tuo, kas ilgai buvo laikoma istorine tiesa. S. Aleksijevič knygos – tai ne pasakojimas, o pasakojimai, atskirų žmonių liudijimai, pretenduojantys tapti kolektyvine atmintimi.
S. Aleksijevič knygų analizė atskleidė karo problemos universalumą, tai, kad karo veidas yra nežmogiškas, o atminties vaidmuo – itin svarbus mėginant spręsti esmines žmogaus egzistencijos problemas.
The Master'sthesis Conflict of Memoriesin SvetlanaAlexievich‘s books"The Unwomanly Face of War“ and "ZinkyBoys"analyses the works of a world-famous Belarusian writer, proser, journalistand scriptwriter Svetlana Alexievich.The aim of the thesis is to analyse the conflict between official and individual memory in S. Alexievich‘s memoirs.The objectives of the thesis are:to present the main theoretical material about the culture of memory and its types; to analyse the impact of Soviet propaganda on the thinking and actions of the people involved in the Second World War and the Afghan war; to reveal the experiences of women and men in the field of war, how their memories differ from the officially legalized memory.The methodology applied in the thesis –studies of the culture of memory and theinterpretational method. The work consists of an introduction, theoretical and research parts, conclusions, references. The introduction introduces the author, presents facts about the Second World War and the Afghanwar. The theoretical part was based on Aleida and Jan Assmann's theoryof cultural memory, Pierre Nora's and Maurice Halbwachs‘sinsights. The research part of the thesis analyses the books of S. Alexievich. Conclusions and referencesare provided at the end of the work.S. Alexievich's booksreveal that collective memory is used for political purposes. An uncritically accepted Soviet narrative would allow a person to become a hero of history; onewould imaginebeing a hero having a noble purpose, however, in fact, such people were only namelessexecutorsof the political will of the government.The Soviet era was dominated by a great narrative based on official memorywhosepurposewas to create a great story about the past, to emphasize patriotic duties, to exalt heroes, thereby strengtheningone‘s trust inthe state and the government. S. Alexievichchooses another way, based on an individual memory that aims to tell the truth, to testify how things were in reality, not fearing to show the tragismbehind the magnificent façadeas this is the only way toreveal the true “face“of war.Selected stories are the ones that tend to becomehistorical narratives. The version of the story about the past in thebooks of S. Alexievichoften contradicts the official memory, the great story. The newly-described version of the events casts doubt on what has long been considered a historical truth. S. Alexievich's books are not one story. They arestories, testimonies of individual people claiming to becomeacollective memory. The analysis of S. Alexievich'sbooks revealed the universality of the war problem, the fact that the face of war is
unhuman, and that the role of memory is crucial in solving the essential problems of human existence.
unhuman, and that the role of memory is crucial in solving the essential problems of human existence.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Prieigos embargo / Embargoed Access
File(s)laima_sliuziene_md.pdf (724.27 KB) Embargo Accessuntil 2024-06-06