Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/95090
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Fizinė geografija / Physical geography (N006)
Author(s): Mikulionienė, Sarmitė;Stanaitis, Saulius
Title: Territorial aspect of population ageing in Lithuania
Other Title: Teritoriniai Lietuvos gyventojų senėjimo aspektai
Is part of: Geografija. , 2007, t. 43, nr. 2
Extent: p. 69-75
Date: 2007
Keywords: Demographic development;Urban and rural population;Population ageing;Proportion of aged;Aging index
Abstract: Straipsnyje apžvelgiami gyventojų senėjimo ypatumai išskiriant apibendrintas moterų ir vyrų bei miesto ir kaimo gyventojų grupes. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į šias gyventojų amžiaus struktūros charakteristikas: gyventojų senatvės lygį (GSL) (60 metų ir vyresnių žmonių dalis bendrame gyventojų skaičiuje) ir senatvės indeksą (GSI) (60 metų ir vyresnių asmenų, tenkančių 100-ui vaikų iki 14 metų, skaičius). Esminiu Lietuvos demografinės raidos bruožu XX a. buvo gyventojų senėjimas. 2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenys patvirtino, jog šis demografinis procesas Lietuvoje tęsiasi ir XXI a., ir netgi labai sparčiai. Itin ryškiai visuomenės demografinio senėjimo kaita atsiskleidžia ilgalaikėje perspektyvoje. Per 100 metų vyresnio amžiaus žmonių dalis visuomenėje padvigubėjo: 60 metų ir vyresni asmenys 1897 m. tesudarė 9,3% visų Lietuvos gyventojų o 2007 m. pradžioje – 20,4% visų Lietuvos gyventojų. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per visą XX a. pailgėjo maždaug trimis dešimtmečiais. Amžių sandūroje „apsivertė“ jauniausios (iki 14 metų) ir vyriausios (60 +) kartos proporcija (atitinkamai 16,5 ir 20,4 proc. 2007 m.) ir Lietuva tapo demografiškai brandžia visuomene. Nors bendras Lietuvos miesto gyventojų senatvės lygis pastarojo gyventojų surašymo metu sudarė 17,2%, tačiau kai kurie Lietuvos miestai įžymūs tuo, kad jų GSL gerokai skiriasi nuo vidutinio visų ša- lies miestų GSL rodiklio ir tuo labiau vienas nuo kito. Tarp 10 jauniausių ir 10 vyriausių Lietuvos miestų GSL reikšmės tarpusavyje skiriasi 3–5 kartus. Analizuojant miesto gyventojų senėjimo dėsningumus, miestai buvo sujungti į giminingas grupes pagal jų dydį
Internet: http://images.katalogas.lt/maleidykla/Geo43/GeogrII_10_69-75.pdf
http://images.katalogas.lt/maleidykla/Geo43/GeogrII_10_69-75.pdf
Affiliation(s): Mykolo Romerio universitetas, sarmite@mruni.lt
Vytauto Didžiojo universitetas
Švietimo akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.77 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

12
checked on Sep 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.