Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/93444
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.advisorPalubinskienė, Vida-
dc.contributor.authorPileckaitė, Laurita-
dc.date.accessioned2019-05-28T14:56:52Z-
dc.date.available2019-05-28T14:56:52Z-
dc.date.issued2019-06-05-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/93444-
dc.description.abstractTemos aktualumas. Vos gimęs vaikas turi visiškai išsivysčiusius organus, išskyrus smegenis. Naujagimis smegenyse jau turi milijardussmegenųląstelių(neuronų). Kai kurios jų jau būna susijungusios dar prieš kūdikiuigimstant, tačiau dauguma ląsteliųjungčių prieš kūdikiui gimstant vis dar neturi. D. T. Dodge ir C. Heroman (2008) palygina vaiko smegenis su telefono laidais, kuomet visuose namuose yra telefonai, tačiau vos keli tarpusavyje yra sujungti laidais. Taip atrodo ką tik gimusio vaiko smegenys. Vaikui augant ir įgyjant naujas patirtis –ragaujant, girdint, liečiant, uodžiantir t. t., neuronaismegenyse susijungia. Šie ryšiai tarp neuronųnulemia vaiko mąstyseną, gebėjimą įgyti naujų žinių, elgesį. Ikimokykliniame amžiuje vaiko smegenys vystosi kur kas greičiau nei kiti jo kūno organai. Iki penktų vaiko gyvenimo metų smegenys pasiekia 90 proc. suaugusio žmogaus smegenų masės, nors penkerių metų vaiko kūno masė pasiekia tik trečdalį suaugusio žmogaus kūno masės (Žukauskienė, 2012). Apie trečiuosius vaiko gyvenimo metus neuronai, kurienesudarė ryšių žūsta (Dodge irHeroman, 2008; Reynolds ir kt., 2004).Vaikui augant, vystantis labai daug įtakos turi aplinka, kurioje jis auga. Moksliškai įrodyta, kad vaiko vystymasis vyksta kur kas sklandžiau tuomet, kai jis gauna pakankamai meilės iš savo tėvų. Tėvai savo žvilgsniu, mimika, šypsena, lietimu, paėmimu ant rankų, priglaudimu, glamonėjimu ne tik suteikia vaikui saugumo, laimės jausmą, bet ir žadina troškimą žinoti, mokytis, kalbėti (Rodriguez irRivera, 2009).Vaikui vystantis didelę įtaką turi ir muzikinis ugdymas. Muzika, apimanti judesį ne tik vaiką verčia jaustis geriau, linksmiau, gali atpalaiduoti, bet ir padeda vystyti abu smegenų pusrutulius, prisideda prie visapusiškos (emocinės, pažinimo, fizinės, motorinės bei kalbos) raidos. Muzikinėse veiklose, kuriose yra integruojamas judesys vaikai vysto savo stambiosios motorikos įgūdžius: vysto kūno raumenis bei judėjimo gebėjimus, tyrinėja savo kūno judėjimo būdus, gerinakoordinaciją, pusiausvyrą. Muzikinėse veiklose, kuriose yra įtraukiami muzikos instrumentai ar žaidžiant pirštukų žaidimus vaikai ugdosmulkiosios motorikos įgūdžius –stiprina savo rankų raumenis. Ritmus plojant rankomis ar trepsint kojomis yra skatinamasskaitmenų suvokimas, loginis mąstymas, o kartu ritmuojant ir imituojant –simbolinis mąstymas. Stebint tempo ar intonacijos pakitimus gerinamiklausymosi įgūdžiai, reikalingi kalbos raidai vystytis. Žaidžiant su kalbos garsais bei ritmu vaikai susipažįsta su naujais garsais, žodžiais, sąvokomis (Dodgeir Heroman, 2008; Dodge ir kt.,2007; Valerio, 2004).lt
dc.description.abstractChild’s education starts at home together with parents and later continuous in educational institutions. Motor development is a highly important area of development, which has influence on child’s development in general. Lithuanian folk music, which is passed down from generation to generation, is rich in elements that strongly enhance development of both fine and gross motor skills. The problem of research. What influence does Lithuanian ethnic music have on development of motor skills? To what extent is it used in daily life? The object of research. Stimulation of 3-5 year old children’s motor skill development using elements of ethnic music in music education activities. The goal of the research. To reveal the importance of elements of Lithuanian ethnic music encouraging children’s motor development. The objectives of research: 1. To analyse scholarly literature that reveal the importance of stimulating motor development; 2. To reveal the importance of ethnic music to children’s motor development; 3. To elicit parents’ attitude towards importance of ethnic music to stimulation of children’s motor development; 4. To elicit teachers’ attitude towards Lithuanian folk music, its influence on motor development and peculiarities of its application in educational activities. The following research methods were chosen seeking to reveal the importance of elements of Lithuanian ethnic music stimulating children’s motor development: analysis of scholarly literature, organisation and implementation of music education activities, pedagogical observation, parents’ questionnaire survey, teachers’ interview, qualitative and quantitative data analysis, generalisation of music education activities. The results of the conducted research showed that Lithuanian ethnic music is rich in elements that stimulate development of motor skills. During music education activities the children demonstrated the biggest interest in finger games. The majority of parents in the research pointed out that they did not have any close relation with ethnic music in their childhood and did not have much access to this kind of music in their daily life. However, all the respondents agree that elements of ethnic music are highly beneficial to stimulation of children’s development. The teachers in the research stated that in their childhood they had a very close relation with ethnic music. Therefore, they share and apply this experience while organising and implementing their pedagogical activities.en
dc.description.sponsorshipŠvietimo akademijalt
dc.format.extent77 p.-
dc.language.isoltlt
dc.rightsETD darbas viešai neprieinamas / No access-
dc.subjectEthnic musicen
dc.subjectEtninė muzikalt
dc.subjectGross motor skillsen
dc.subjectMuzikos edukologijalt
dc.subject.otherEdukologija / Education (S007)-
dc.title3 – 5 metų amžiaus vaikų motorinės raidos skatinimas naudojant etninės muzikos elementuslt
dc.title.alternativeStimulation of 3 – 5 year old children’s motor skill development using elements of ethnic musicen
dc.typemaster thesis-
item.grantfulltextrestricted-
item.fulltextWith Fulltext-
crisitem.author.deptŠvietimo akademija-
Appears in Collections:2019 m. (ŠA mag.)
Files in This Item:
laurita_pileckaite_md.pdf5.66 MBAdobe PDF   Until 2024-06-05View/Open

Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

50
checked on May 1, 2021

Download(s)

15
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.