Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/93365
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Psichologija (S006) / Psychology
Author(s): Tamošiūnaitė, Ineta
Title: Mamos psichikos sveikatos dimensijų sąsajos su vaiko galiomis ir sunkumais
Other Title: Links between mother‘s mental health dimension‘s and child‘s strengths and difficulties
Extent: 70 p.
Date: 5-Jun-2019
Keywords: Mamos psichikos sveikata;Mother‘s mental health;Vaiko galios ir sunkumai;Child‘s strenghts and difficulties;Mamos ir vaiko ryšys;Mother – child relations
Abstract: Ineta Tamošiūnaitė. Mamos psichikos sveikatos dimensijų sąsajos su vaiko galiomis ir sunkumais: vystymosi psichologijos magistro darbas. Mokslinis vadovas – doc. dr. D. Karkockienė. Vytauto Didžiojo universitetas. Švietimo akademija. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupė. – Vilnius, 2019. – 58p. [Rankraštis]. Saugomas VDU bibliotekoje. Raktiniai žodžiai: mamos psichikos sveikata, vaiko galios ir sunkumai, mamos ir vaiko ryšys. Tyrimo tikslas: nustatyti mamų psichikos sveikatos dimensijų pasireiškimo sąsajas su vaikų galiomis ir sunkumais. Tyrime dalyvavo: 193 mamos ir jų vaikai (11-17 metų amžiaus). Šiame tyrime dalyviai buvo atrinkti pagal vaikų amžiaus rodiklį. 131 tyrimo dalyvis buvo atrinktas ,,Ukmergės Šilo progimnazijoje“, 39 dalyviai priklausė ,,Ukmergės Senamiesčio pagrindinei mokyklai“ ir 23 dalyviai nepriklausė jokiai įstaigai. Tyrimo metodologija: tiriamiesiems buvo pateikti du instrumentai Psichikos sveikatos klausimynas (angl. The RAND Mental Health Inventory (MHI), Rand Corporation & Ware, 1979) ir Vaiko galių ir sunkumų klausimynas, kurį sudarė mamos SDQ (4-17) ir vaiko SDQ (11-17) forma (angl. Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ), Goodman, 1997). Mama pildė psichikos sveikatos klausimyną ir vaiko SDQ (4-17), vaikas pildė SDQ (11-17). Tyrimo rezultatai: Gauti rezultatai atskleidė, kad mamos psichologinis distresas turi reikšmingas teigiamas sąsajas su vaiko sunkumais. Tai reiškia, kad kuo labiau mama patirs psichologinį distresą, tuo labiau vaikas patirs sunkumus. Mažesni mamos psichologinės gerovės įverčiai turi reikšmingas neigiamas sąsajas su vaikų sunkumais, vadinasi, kuo labiau mama patirs psichologinę gerovę, tuo labiau patiriami vaiko sunkumai mažės. Mamos psichologinės gerovės dimensijos turi reikšmingas teigiamas sąsajas su vaiko socialiniu elgesiu, vadinasi, kuo labiau mama patirs psichologinę gerovę tuo labiau vaikas pasižymės teigiamu socialiniu elgesiu. Mamos psichologinis distresas turi reikšmingas neigiamas sąsajas su vaiko socialiniu elgesiu, tai reiškia, kuo labiau mama patirs psichologinį distresą, tuo labiau vaiko socialus elgesys, kaip jo galia, mažės ir pasižymės prastesniu socialiniu elgesiu. Kiekvienus gautus sąsajų rezultatus papildė tarpgrupinis palyginimas, kuriuo buvo lyginami konkretūs vaikų sunkumai ir galios su skirtingomis mamos psichikos sveikatos dimensijomis. Ineta Tamošiūnaitė. Links between mother‘s mental health dimension‘s and child‘s strengths and difficulties: master of developmental psychology. Scientific adviser dr. Daiva Karkockienė. Vytautas Didysis University, Academy of Education, Group of preschool and primary education programs. Vilnius, 2019. – 58 p. [Manuscript]. Saugomas VDU bibliotekoje. Kept in the Library of Vytautas Magnus University. Key words: mother‘s mental health, child‘s strenghts and difficulties, mother – child relations. The aim of the study to find out relations between mother‘s mental health and child‘s strengths and difficulties. There were 193 (mothers with children aged 11-17) participants in the study. In this study, participants were selected based on the age of children. 131 participants were selected at ,,Ukmergės Šilo progimnazija”, 39 participants were selected at ,,Ukmergės Old Town Basic School” and 23 participants were not members of any institution. Two questionnaires were used: The RAND Mental Health Inventory (MHI) (Rand Corporation & Ware, 1979) and Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ) (Goodman, 1997) which concluded mothers SDQ (4-17) and child’s SDQ (11-17) form. Mother filled up Mental Health Inventory and child’s SDQ (4-17), child filled up SDQ (11-17). The results revealed that mother’s psychological distress had significantly positive links with child’s difficulties. This means that the more mother feels psychological distress, the more child is going to experience difficulties. Lower psychological well – being of mother has significantly negative relations with child’s difficulties, which means that the more mother experience well – being, the more child’s difficulties are going to decrease. Mother’s well – being dimensions have significantly positive links with child’s social behavior, which means that the more mother experience well – being, the more child is going to have positive social behavior. Mother’s psychological distress has significantly negative links with child’s social behaviour, which means that the more mother experience psychological distress, the more child’s social behavior, as his strength, is going to decrease and child will suffer from poorer social behavior. Inter – group comparison was added to each received result and it was used to compare specific children’s difficulties and strengths with different mother’s mental health dimensions.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/93365
Affiliation(s): Švietimo akademija
Appears in Collections:2019 m. (ŠA mag.)

Files in This Item:
ineta_tamosiunaite_md.pdf958.24 kBAdobe PDF   Until 2024-06-05View/Open

Show full item record

Page view(s)

60
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

6
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.