Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/93089
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Aplinkos inžinerija (T004) / Environmental engineering
Author(s): Ubartienė, Andželika
Title: Žemėvaldos struktūros kaita vykdant žemės paęmimą visuomenės poreikiams “Rail Baltica” projektui Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje
Other Title: The change of land holdings structure executing compulsory land acquisition for public purposes for Rail Baltica project in Pasvalys district municipality
Extent: 56 p.
Date: 3-Jun-2019
Keywords: Rail Baltica projektas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams.;: Rail Baltic, compulsory land acquisition for public purposes
Abstract: Tyrimo objektas: žemės sklypai liekantys po žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros Rail Baltica projekto Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje. Tyrimo tikslas: išanalizuoti žemėvaldų struktūros kaitą, vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams Rail Baltica projekto Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti žemės sklypų struktūrą Pasvalio rajono savivaldybės Rail Baltica projekto dalyje iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. 2. Išnagrinėti liekančiuosius žemės sklypus po žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros Pasvalio rajono savivaldybės Mikoliškio, Meškalaukio, Vaškų ir Kiemėnų kadastro vietovėse. 3. Išanalizuoti vietinių kelių tinklo pasikeitimą Pasvalio rajono savivaldybės Rail Baltica projekto dalyje. Tyrimo metodai: Šiame magistro studijų baigiamajame darbe taikomi abstrakcijos, kiekybinio tyrimo, erdvinės analizės, statistinės ir matematiniai analizės metodai. Tyrimo rezultatai: • Pirmojoje darbo dalyje atskirais skyriais išanalizuota: žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinis reglamentavimas, aprašytas projektas Rail Baltica, analizuota Lietuvos patirtis vykdant žemės paėmimus visuomenės poreikiams. • Antrojoje darbo dalyje buvo atlikta žemės sklypų erdvinė analizė panaudojant ArcGIS programinę įrangą, žemėvaldos buvo suklasifikuotos į 8 dalis pagal žemęs sklypų plotą. Klasifikavimo rėžiams pritaikytas žemės sklypų plotų simbolizavimas pagal spalvą ir pagal tai buvo atlikta žemės sklypų struktūros analizė. Analizė atlikta Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje Rail Baltica dalyje iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tokiu būdu išnagrinėti liekančiųjų žemės sklypų po žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros mikoliškio, Meškalaukio, Vaškų ir Kiemėnų kadastro vietovėse. Taip pat buvo atliktas formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris galėtų būti kaip alternatyva tolimesniam sklypų naudojimui. • Trečiojoje darbo dalyje išanalizuotas vietinių kelių tinklo pasikeitimas Pasvalio rajono savivaldybėje – Kiemėnų kadastro vietovėje. Analizė atlikta panaudojant GeoMap 2019 programinę įrangą su kuria buvo paruošta schema, kuri rodo, kaip RB paveiks vietinių kelių tinklą. Pagrindinės išvados arba teorinė ir praktinė darbo reikšmė 1. Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje paimamų žemės sklypų ar jų dalių skaičius siekia 529 iš kurių 74% privačios žemės sklypai ir 26% valstybinės žemės sklypai, taip pat paimami ir laisvos valstybinės žemės plotai. Iš viso tai sudaro 40% RB teritorijos nuo Kauno iki Latvijos sienos. 2. Įgyvendinus RB projektą išnagrinėtuose Pasvalio rajono savivaldybės – Mikoliškio, Meškalaukio, Vaškų ir Kiemėnų kadastro vietovėse ūkininkams taps neefektyvus ir ekonomiškai nenaudingas tolimesnis žemės sklypų naudojimas, kadangi sklypai susmulkinami į mažus, neracionalius sklypus, taip pat sklypai bus išsidėstę vienoje ir kitoje geležinkelio pusėje. Vertinant šiuos kriterijus, galima daryti prielaidą, kad tokioje teritorijoje galimai padaugės nedirbamų žemės plotų. 3. Paėmus žemę visuomenės poreikiams, privažiuojamiesiems keliams pagerės susisiekimas tarp greta esančių žemės sklypų, tačiau tai prailgins susisiekimo laiką tarp sklypų esančių vienoje ir kitoje geležinkelio pusėje. Tokiu būdu Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje sumažės ariamos žemės plotų ir bus sutankintas vietinių kelių tinklas, o sutankinus kelių tinklą -apsunkinimas tolimesnis sklypų stambinimas. 4. Tolimesnis neracionalių žemės sklypų naudojimas galėtų būti sprendžiamas vertinant šias alternatyvas: pirmoji – išpirkti neracionalus mažiukus žemės sklypus, vykdyti individualius ŽSFP projektus arba rengti kompleksinius žemės konsolidacijos projektus mainant valstybinę žemę su privačia ir stambinti ūkininkų sklypus, optimizuoti vietinių kelių tinklą bei spręsti kitus kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos uždavinius. Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose: Žemės paėmimo visuomenės poreikiams „Rail Baltica“ projekto analizė Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje tyrimo rezultatai publikuoti studentų mokslinėje konferencijoje: „Jaunasis mokslininkas 2019“, 2019 m. balandžio mėn. 11 d.
Research object: land plots remaining after executing compulsory land acquisition for public purposes for Rail Baltica project in the territory of Pasvalys district municipality. Research aim: to analyse the change of land ownership structure after executing compulsory land acquisition for public purposes for Rail Baltica project in the territory of Pasvalys district municipality. Objectives: 1. To analyse the land plot structure in the part of Rail Baltica project in Pasvalys district municipality before the procedure of compulsory land acquisition for public purposes. 2. To investigate the land plots remaining after the procedure of compulsory land acquisition for public purposes in cadastral locations of Mikoliškis, Meškalaukis, Vaškai and Kiemėnai in Pasvalys district municipality. 3. To analyse the change of local road network in part of Rail Baltica project in Pasvalys district municipality. Research methods: methods of abstraction, quantitative research, spatial analysis, statistical and mathematical analysis have been applied in the present master thesis. Research results: • The first part of the thesis analyses the following topics in separate chapters: legal regulation for execution compulsory land acquisition for public purposes, described Rail Baltica project, and analysed Lithuanian experience in executing compulsory land acquisition for public purposes. • Spatial analysis of land plots has been performed in the second part of the thesis using ArcGIS software, where land ownership have been classified into 8 parts according to the area of land plots. Symbols of land plot area have been applied for classification by colour and land plot structure analysis has been performed according to this information. The analysis has been carried out in Rail Baltica part in the territory of Pasvalys district municipality before the procedure of compulsory land acquisition for public purposes. This helped to investigate the procedures of land plots remaining after the compulsory land acquisition for public purposes in cadastral areas of Mikoliškis, Meškalaukis, Vaškai and Kiemėnai. Land formation and restructure project could be an alternative to further rational use of land plots has also been investigated. • The change of local road network in Pasvalys district municipality – Kiemėnai cadastral area has been analysed in the third part of thesis. Analysis has been performed using GeoMap 2019 software; it helped to develop a scheme showing the impact of Rail Baltica on local road network. Conclusions and practical application of the project: 1. The number of expropriated land plots or their parts in the territory of Pasvalys district municipality is 529; 74% of which are private ownership land plots and 26% are state land plots. Areas of free state land are also taken for Rail Baltica. It makes 40% of Rail Baltic territory from Kaunas to Latvia border in total. 2. After having implemented Rail Baltica project in examined cadastral areas of Mikoliškis, Meškalaukis, Vaškai and Kiemėnai in Pasvalys district municipality, the further use of land plots will become inefficient and economically useless to the farmers, since the land plots will be divided into small and irrational plots, as well as the plots will be located on both sides of the railway. In the assessment of these criteria, it can be assumed that there will be an increase of abandoned land in such area. 3. After compulsory land acquisition for public purposes, there will be better connection of access road between the existing land plots, but it will lengthen the communication time between the land plots on both sides of the railway. It will reduce the areas of arable land and thicken the local road network in Pasvalys district municipality. Dense road network will aggravate the further enlargement of land plots. 4. Further use of irrational land plots could be addressed in assessment of the following alternatives: at first, irrational small land plots could be quired by the State, execute individual land plots formation and restructure projects or develop complex land consolidation projects by exchanging state land with private land seeking to enlarge farmers‘ plots, optimise the local road network and address other tasks of rural development and environment protection
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/93089
Affiliation(s): Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas
Appears in Collections:2019 m. (ŽŪA VŪŽF mag.)

Files in This Item:
Andželika_Ubartienė_md.pdf1.94 MBAdobe PDF   Until 2024-06-03View/Open
Show full item record

Page view(s)

28
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.