| Abstract: | Stambiastiebiai energetiniai augalai yra perspektyvi alternatyva, biokuro gamybai. Jų šilumingumas yra artimas medienos šilumingumui (nuo 17,5 MJ/kg-1 iki 18,2 MJ/kg-1), ir sąlyginai mažas peleningumas (nuo 2,6 % iki 4,2 %). Tačiau pavėsinis kietis nėra palankus naudoti technologiniuose procesuose ir reikalauja papildomo paruošimo. Tyrimų tikslas, įvertinti žaliavos smulkinimo ilgio poveikį, pavėsinio kiečio sampilo tankiui ir laisvo byrėjimo kampui. Tyrimams buvo naudota 14,56±1,14 % vidutinio drėgnio pavėsinio kiečio antžeminė dalis. Stiebai buvo susmulkinti į 10±0,31 cm, 7,5±0,29 cm, 5±0,46 cm ir 2,5±0,11 cm daleles, o taip pat į 38±0,17 cm ilgio atkarpas rietuvei imituoti. Didžiausias piltinis tankis, 120±0,18 kg/m3 gautas iš 2,5±0,11 cm ilgio smulkintos žaliavos, o mažiausias piltinis tankis (59,5±0,11 kg/m3) gautas susmulkinus žaliavą į 10±0,31 cm ilgio daleles. Atliekant laisvo byrėjimo kampo pokyčio tyrimus, buvo nustatyta, kad didžiausias laisvo byrėjimo kampas (55±1,86°) susiformavo iš 10±0,31cm ilgio smulkintos žaliavos, o mažiausias (49±0,88°) iš 2,5±0,11 cm ilgio smulkintos pavėsinio kiečio žaliavos |
