Tiesioginės paramos žemės ūkiui efektų kiekybinis vertinimas

When Lithuania joined European Union, direct payments were started to pay to Lithuania not only from Lithuania`s budget but also from EU`s budget. The biggest part of European Union Agricultural Fund for Rural Development are granted for direct and compensatory payments. So it is natural that the scientists particularly focus on consequences of these enormous financial recourses. The article reveals economic (farmers’ incomes, productivity, profitability, competitiveness), social (the fair distribution of income among the rural population of the community, quality of life, employment) and environmental (biodiversity on the farm, environmentally-friendly farming, the formation of ecological farms) effects of direct funding to agriculture. It was found that these specific economic, social and environmental indicators are used to identify quantitative assessment of the effects.

Ilgalaikio darnaus vystymosi kontekste ypač svarbus vaidmuo tenka žemės ūkiui, jo atliekamoms ekonominei, socialinei ir aplinkosauginei funkcijoms. Šių funkcijų įgyvendinimo procese, svarbus vaidmuo tenka Bendrajai žemės ūkio politikai. Nuo 2007 metų parama žemės ūkiui skiriama pagal I ir II Bendrosios žemės ūkio politikos ramsčius. I ramsčio vienas iš pagrindinių tikslų – ūkių pajamų palaikymas, II ramsčio (kaimo plėtros politika) – žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo stiprinimas, aplinkos ir kraštovaizdžio tvarkymas, smulkaus verslo skatinimas ir užimtumo kaime didinimas. 94 proc. pirmojo ramsčio išlaidų sudaro išlaidos tiesioginei paramai, o 2007 – 2013 m. kaimo plėtros politikos septynerių metų programai buvo skirta 2,286 mlrd. eurų paramos lėšų, iš jų apie 40 procentų – kompensacinei paramai. Todėl, natūralu, kad mokslininkai ir politikai daug dėmesio skiria šių didžiulių finansinių išteklių panaudojimo padariniams nagrinėti. Tiesioginės paramos žemės ūkiui efektų problematiką nagrinėjo daugelis mokslininkų. Vitunskienė, Baltušienė, Novikova (2012) vertino paramos poveikį pajamų ir turtinei nelygybei, Simanavičienė, Jasinskas (2008) tyrė paramos įtaką ūkininkų ūkių konkurencingumui, Skulskis, Stankaitytė, Daunytė (2011) atskeidė paramos reikšmę ekologinio ūkininkavimo rezultatams. Tai rodo, kad mokslinės žinios apie tiesioginės paramos žemės ūkiui efektus yra daugiausia tirtos atskirai per ekonominių, socialinių ar aplinkosauginių efektų prizmę. Tad nagrinėjimas vienu metu tiesioginės paramos žemės ūkiui ekonominių, aplinkos ir socialinių efektų įgauna ypatingą aktualumą, turint omenyje dar ir tai, kad darnaus žemės ūkio vystymosi strategija reikalauja integruotai spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus.