Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/89427
Type of publication: Straipsnis nerecenzuojamoje Lietuvos konferencijos medžiagoje / Article in non-peer-reviewed Lithuanian conference proceedings (P2c)
Field of Science: Ekonomika / Economics (S004)
Author(s): Kuvikaitė, Akvilė
Title: Tiesioginės paramos žemės ūkiui efektų kiekybinis vertinimas
Other Title: Quantitative assessment of direct support for agriculture effects
Is part of: Jaunasis mokslininkas 2016 [elektroninis išteklius] : socialiniai mokslai : studentų mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys Akademija, 2016
Extent: p. 21-25
Date: 2016
Abstract: Ilgalaikio darnaus vystymosi kontekste ypač svarbus vaidmuo tenka žemės ūkiui, jo atliekamoms ekonominei, socialinei ir aplinkosauginei funkcijoms. Šių funkcijų įgyvendinimo procese, svarbus vaidmuo tenka Bendrajai žemės ūkio politikai. Nuo 2007 metų parama žemės ūkiui skiriama pagal I ir II Bendrosios žemės ūkio politikos ramsčius. I ramsčio vienas iš pagrindinių tikslų – ūkių pajamų palaikymas, II ramsčio (kaimo plėtros politika) – žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo stiprinimas, aplinkos ir kraštovaizdžio tvarkymas, smulkaus verslo skatinimas ir užimtumo kaime didinimas. 94 proc. pirmojo ramsčio išlaidų sudaro išlaidos tiesioginei paramai, o 2007 – 2013 m. kaimo plėtros politikos septynerių metų programai buvo skirta 2,286 mlrd. eurų paramos lėšų, iš jų apie 40 procentų – kompensacinei paramai. Todėl, natūralu, kad mokslininkai ir politikai daug dėmesio skiria šių didžiulių finansinių išteklių panaudojimo padariniams nagrinėti. Tiesioginės paramos žemės ūkiui efektų problematiką nagrinėjo daugelis mokslininkų. Vitunskienė, Baltušienė, Novikova (2012) vertino paramos poveikį pajamų ir turtinei nelygybei, Simanavičienė, Jasinskas (2008) tyrė paramos įtaką ūkininkų ūkių konkurencingumui, Skulskis, Stankaitytė, Daunytė (2011) atskeidė paramos reikšmę ekologinio ūkininkavimo rezultatams. Tai rodo, kad mokslinės žinios apie tiesioginės paramos žemės ūkiui efektus yra daugiausia tirtos atskirai per ekonominių, socialinių ar aplinkosauginių efektų prizmę. Tad nagrinėjimas vienu metu tiesioginės paramos žemės ūkiui ekonominių, aplinkos ir socialinių efektų įgauna ypatingą aktualumą, turint omenyje dar ir tai, kad darnaus žemės ūkio vystymosi strategija reikalauja integruotai spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus
When Lithuania joined European Union, direct payments were started to pay to Lithuania not only from Lithuania`s budget but also from EU`s budget. The biggest part of European Union Agricultural Fund for Rural Development are granted for direct and compensatory payments. So it is natural that the scientists particularly focus on consequences of these enormous financial recourses. The article reveals economic (farmers’ incomes, productivity, profitability, competitiveness), social (the fair distribution of income among the rural population of the community, quality of life, employment) and environmental (biodiversity on the farm, environmentally-friendly farming, the formation of ecological farms) effects of direct funding to agriculture. It was found that these specific economic, social and environmental indicators are used to identify quantitative assessment of the effects
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/89427
http://dspace.lzuu.lt/handle/1/4440
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml6.59 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

68
checked on Dec 11, 2020

Download(s)

22
checked on Dec 11, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.