Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/859
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Lönz, Michael
Title: Community in diversity. A plea of a substantial multilingualism in a common Europe
Other Title: Vienybė įvairovėje. Daugiakalbystės poreikis vieningoje Europoje
Is part of: Darnioji daugiakalbystė, 2013, nr. 3, p. 32-46
Date: 2013
Keywords: Kalbinė įvairovė;Kalbinis teisingumas;Daugiakalbystė;Lingua franca;Mažosios kalbos;Linguistic diversity;Linguistic justice;Multilingualism;Lingua franca;Minor languages
Abstract: To understand Europe means to understand diversity, diversity in culture, political practice and also in language. But in the multilingual Europe multilingualism is threatened, e.g., by a predominant English. Therefore, the EU Commission is promoting “linguistic diversity”. The paper discusses what could be meant with this term. First, it is necessary to say that monolingualism accompanied only the rising of the national state in the 19th and 20th century. Then the position of a lingua franca was questioned in the modern world, especially, in modern Europe, to defend finally the proposition that a decent society must provide not only social or political but also linguistic justice by developing a substantial mulitilingualism. This multilingualism must also give the minor languages the chance to be used by a wider audience. The paper ends with two demands for the development of substantial multilingualism: the demand for an obligation to teach at least three foreign languages to every pupil at every school and the demand for an obligation to teach at least some subjects in a foreign language at every school and this foreign language should not be exclusively English.
Suprasti Europą – tai suvokti kultūros, politikos ir kalbos įvairovę. Daugiakalbėje Europoje daugiakalbystės principui grėsmę kelia akivaizdus anglų kalbos dominavimas. Dėl šios priežasties Europos Komisija iškėlė ,,kalbinės įvairovės‘‘ idėją. Šiame straipsnyje aptariama šio termino esmė. Pirmiausia reikia pasakyti, kad vienkalbystės principas atsirado tiktai formuojantis tautinei valstybei XIX–XX a. Tuo metu lingua franca statusas buvo plačiai svarstomas moderniajame pasaulyje, ypač to meto Europoje, siekiant apginti požiūrį, kad kultūringa visuomenė privalo užtikrinti ne tik socialinį bei politinį, bet ir kalbinį teisingumą remdamasi daugiakalbystės principu. Daugiakalbystės idėja suteikia galimybę net mažoms kalboms, kad jų kalbos būtų vartojamos platesniu aspektu. Straipsnio pabaigoje pateikiami du daugiakalbystės plėtojimo reikalavimai: kiekvienas mokinys kiekvienoje mokykloje būtinai turi mokytis mažiausiai tris kalbas ir kad bent keletas dalykų kiekvienoje mokykloje būtų dėstomi užsienio kalba, nebūtinai ši užsienio kalba turėtų būti anglų kalba.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/859
https://hdl.handle.net/20.500.12259/859
Appears in Collections:Darnioji daugiakalbystė / Sustainable Multilingualism 2013, nr. 3

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

92
checked on Dec 8, 2019

Download(s)

82
checked on Dec 8, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.