| Abstract: | Nowadays we are witnessing the final spread of globalization, a process leading on the one hand to cultural exchanges, but on the other hand to the cultural leveling. Thus, the necessity emerges to strengthen the sense of belonging of the people to a well defined territory together with its culture, based, first of all, on the local language. Within Italian borders, we can find a particular situation characterized by the necessity to preserve the local identity and to maintain the cultural heritage, in a place where a great importance is given to the cultural roots (as testified, for example, by the phenomenon of the ‘Schützen’): the case of South Tyrol (an autonomous province in Northern Italy), which is part of Tyrol, a territory traditionally influenced by Germanic culture. By analyzing the linguistic situation in South Tyrol it became clear in which way Italy has faced the topic of linguistic minorities, by resorting to the principals of the nation-State. In South Tyrolean schools, German is taught as an official language, but South Tyrolean dialects, which belong to Austro-Bavarian languages, are mostly disregarded. One of the EU’s future challenges should be the will to preserve the territorial identities respecting in the meanwhile local traditions, especially through the conservation of the linguistic and cultural heritage developed over the centuries. A valid solution in regard to this situation could be the teaching of the local dialects at the side of German language; such a proposal could fit for other European situations, where a common and/or national language together with the local dialects could be taught, according to the founding principal of the EU: united in diversity.
Esame liudytojai plataus masto globalizacijos proceso, vykstančio pastaruoju metu ir atveriančio duris įvairialypiams kultūriniams mainams; kita vertus, vedančio prie kultūrinės niveliacijos. Taigi atsiranda poreikis stiprinti žmonių priklausymo tam tikrai apibrėžtai teritorijai jausmą, priklausomybės tam tikrai kultūrai pojūtį arba teritorinę, kultūrinę ir kalbinę savimonę. Kaip tik su tokia situacija susiduriame Italijoje: būtinumu išsaugoti vietinį identitetą ir kultūrinį paveldą provincijoje, kurioje kultūrinės šaknys yra labai svarbios (pvz., „Schützen“ yra puiki to iliustracija). Šiame straipsnyje kalbame apie Pietų Tirolį (autonominę provinciją Šiaurės Italijoje), Tirolio dalį, tradiciškai veikiamą stiprios vokiečių kultūros. Analizuojant kalbinę situaciją Pietų Tirolyje paaiškėja, kaip Italija susiduria su kalbinių mažumų problema: laikantis tautos-valstybės principų, Pietų Tirolio mokyklose vokiečių kalba yra mokoma kaip valstybinė kalba, o Pietų Tirolio dialektai, priklausantys austrų–bavarų kalboms, ignoruojami. Vienu iš Europos Sąjungos iššūkių turėtų tapti siekis išsaugoti teritorinį tapatumą gerbiant vietines tradicijas ir skiriant ypatingą dėmesį per šimtmečius susiformavusio kultūrinio ir kalbinio paveldo išsaugojimui. Pagrįstas sprendimas šiuo atveju būtų vietinių dialektų mokymas kartu su vokiečių kalba; šiuo pasiūlymu gali pasinaudoti ir kitos Europos šalys, kur oficiali / valstybinė kalba turėtų būti dėstoma kartu su vietiniais dialektais – tai atitinka kertinį Europos Sąjungos principą: vienybę įvairovėje. |
