Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/85090
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Gaigalis, Kazimieras;Račkauskaitė, Aušra;Marculanienė, Jūratė
Title: Water quality in different Lithuanian geographic zones:comparison of two watersheds
Other Title: Vandens kokybė skirtingose Lietuvos geografinėse zonose : dviejų baseinų palyginimas
Is part of: Water management engineering. , Vol. 23(45) (2003)
Extent: p. 69-78
Date: 2003
Keywords: Azotas;Fosforas;Upė;Drenažs;Šulinys;Nitrogen;Phosporus;River;Drainage;Well
Abstract: Lyginta dviejų žemės ūkio taršos baseinų – Graisupio (Lietuvos Vidurio lyguma) bei Vardo (Rytų Lietuva, kalvota vietovė) – upelių, drenažo ir kastinių šulinių vandens kokybė. Metinio nuotėkio modulis Graisupio baseine (0,035-0,072 l/s×ha) dažnai buvo mažesnis už metinio nuotėkio modulį Vardo baseine (0,048-0,128 l/s×ha), išskyrus rudens-ankstyvos žiemos laikotarpį. 1996-2002 m. Nbendr ir Pbendr koncentracija Graisupio upelio vandenyje buvo atitinkamai 66 ir 43% bandinių, o Vardo upelio vandenyje – 51 ir 15% bandinių didesnė už DLK. Beveik kasmet vidutinė metinė svertinė Nbendr koncentracija Graisupio vandenyje (4,61-12,7 mg/l) buvo didesnė už šią koncentraciją Vardo vandenyje (3,40-10,9 mg/l). Vidutinė metinė svertinė Pbendr koncentracija Graisupio vandenyje buvo 56-293 µg/l, Vardo – 33-245 µg/l. Metinis Nbendr išplovimas buvo nuo 8,9 iki 21,7 kg/ha Graisupio baseine ir nuo 6,1 iki 23,2 kg/ha – Vardo baseine. Metinis Pbendr išplovimas Graisupio baseine svyravo 8 kartus (nuo 83 iki 655 g/ha), Pbendr išplovimas Vardo baseine siekė nuo 96 iki 521 g/ha. Dėl skirtingų geografinių sąlygų baseinuose, didesnis nuotėkio modulis sąlygojo gana didelį azoto ir fosforo išplovimą Vardo baseine. Vidutinė Nbendr koncentracija tirtų Graisupio baseino drenažo sistemų vandenyje buvo 10 mg/l, Vardo baseino – 4,6 mg/l. Pbendr koncentracija atitinkamai siekė 250 ir 65 µg/l. Daugiau maisto medžiagų pirmojo baseino drenažo vandenyje lėmė blogesnę Graisupio upelio vandens kokybę. 9 stebėtų šulinių vandens kokybė abiejuose baseinuose buvo labai įvairi, nes didelę reikšmę turi šulinių aplinkoje esantys veiksniai. Vieno šulinio Graisupio baseine vandenyje, įrengus apsauginę zoną aplink šulinį, vidutinė NO3-N koncentracija per 5 metus sumažėjo nuo 13 iki 1,6 mg/l
Water quality, including river water, subsurface drainage water and water in wells, was compared in two small agricultural watersheds: Graisupis (Lithuanian Middle Plain) and Vardas (hilly area of Eastern Lithuania). The average water runoff in the river Graisupis (0.035-0.072 l s-1 ha-1) was often smaller than the runoff in the river Vardas (0.048-0.128 l s-1 ha-1), except for autumn and early winter period. The highest allowed concentration of total nitrogen (Ntotal) and phosphorus (Ptotal) in the water body – receiver (2.5 mg N l-1 and 100 µg P l-1) was exceeded in 66% and 43% of monthly water samples of the river Graisupis and in 51% and 15% of samples of the river Vardas during 1996-2002. Almost every year the annual mean flow-weighted Ntotal concentration in the river Graisupis (4.61-12.7 mg l-1) exceeded the concentration in the river Vardas (3.40-10.9 mg l-1). The annual mean flow-weighted Ptotal concentration in the river Graisupis was 56-293 µg l-1, in the river Vardas it was 33-245 µg l-1. Annual Ntotal losses were from 8.9 to 21.7 kg ha-1 in the Graisupis watershed and from 6.1 to 23.2 kg ha-1 in the Vardas watershed. Annual Ptotal losses in the Graisupis watershed differed almost 8 times: from 83 to 655 g ha-1; Ptotal losses in the Vardas watershed were from 96 to 521 g ha-1. Due to different geographic conditions between the watersheds, higher water runoff has determined comparatively high nutrient losses in the Vardas watershed. The average Ntotal concentration of all investigated drainage systems in the Graisupis watershed was 10 mg l-1, in the Vardas watershed it was 4.6 mg l-1. Ptotal concentrations were 250 and 65 µg l-1 respectively. Larger amounts of nutrients in the drainage water of the first watershed determined worse water quality in its river. Water quality in 9 monitored wells in both watersheds was very different, as it was greatly influenced by the management of the environment around the wells
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/85090
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

64
checked on Sep 7, 2020

Download(s)

12
checked on Sep 7, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.