Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/82074
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science / Article in Clarivate Analytics Web of Science (S1)
Field of Science: Agronomija / Agronomy (A001)
Author(s): Mažvila, Jonas;Arbačiauskas, Jonas;Antanaitis, Antanas;Lubytė, Jadvyga;Adomaitis;Vaišvila, Zigmas
Title: Ilgalaikio tręšimo poveikis dirvožemio adrocheminėms savybėms
Other Title: Effects of long-term fertilisation on soil agrochemical properties
Is part of: Žemdirbystė. Akademija: Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas., T. 96, Nr. 2 (2009)
Extent: p. 35-52
Date: 2009
Keywords: Mineralinis Azotas;Fosforo frakcijos;Judrusis kalis;Aanalizės metodai;Mineral nitrogen;Phosphorus fractions;Plant available potassium;Analysis methods
Abstract: Tirta ilgalaikio mineralinių NPK trąšų normų ir maisto medžiagų santykio įtaka mineralinio azoto, fosforo bei kalio kaupimuisi, jų migracijai į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir įvairių fosforo formų pokyčiams, taip pat Mehlich-3 metodo tinkamumas judriųjų fosforo bei kalio koncentracijoms dirvožemyje nustatyti. Tyrimai atlikti ilgalaikiame 1971 m. įrengtame bandyme, kuris vykdomas moreninės kilmės smėlingo lengvo priemolio sekliai bei giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4-k1), Epicalcari-Endohypogleyic Cambisol (CMg-n-w-cap). Armuo – artimas neutraliam (pH 6,8–7,1), mažo mainų rūgštumo, labai pasotintas bazėmis, vidutinio humusingumo (2,2–2,4 %, Tiurino metodu), mažo (57–90 mg kg-1) fosforingumo ir vidutinio (109–112 mg kg-1) kalingumo. Vidutiniais 2005–2008 m. tyrimų duomenimis, po ilgalaikio (38 m.) kasmetinio tręšimo pagal įvairias NPK trąšų normas, mineralinio azoto kiekis (KCl ištraukoje) pavasarį ir rudenį dirvožemio 0–30, 30–60 bei 60–90 cm sluoksniuose priklausė nuo panaudotų azoto trąšų normų, jų santykio su fosforo bei kalio trąšomis ir klimato sąlygų. Augalus kasmet P96K96 fone patręšus vidutiniškai pagal 111 kg ha-1 azoto trąšų normą, Nmin. koncentracija dirvožemio 0–60 ir 0–90 cm sluoksniuose rudenį padidėjo nedaug (1,37 ir 1,17 mg kg-1), tačiau šių trąšų normą fosforo bei kalio trąšų fone padidinus iki 222 kg ha-1, siekė 3,43 ir 3,58 mg kg-1, o be fosforo ir kalio trąšų – atitinkamai net 6,33 ir 5,17 mg kg-1. Rudenį po derliaus nuėmimo dirvožemio 0–60 ir 0–90 cm sluoksniuose buvusi mineralinio azoto koncentracija žiemos laikotarpiu labiausiai sumažėjo pagal didelę (222 kg ha-1) azoto trąšų normą tręštuose laukeliuose. [...]
The study was aimed to examine the impact of different long-term mineral fertiliser rates and nutrient ratios on the accumulation of mineral nitrogen, phosphorus and potassium in the soil, migration of these nutrients into the deeper soil layers, as well as on the changes of different forms of phosphorus and on applicability of Mehlich-3 method for measurement of plant available phosphorus and potassium concentrations in the soil. Research was carried out at the long term experimental site (established in 1971). Experimental site’s soil type is moraine sandy loamy Epicalcari-Endohypogleyic Cambisol (CMg-n-w-cap) with the following ploughlayer’s characteristics: near k neutral (pH 6.8–7.1), low exchangeable soil acidity, high cation exchange capacity, high base-saturation, moderately rich in humus (2.2–2.4%, Tyurin method), low phosphorus content (57–90 mg kg-1), low potassium content (109–112 mg kg-1). According to the mean data for 2005–2008, as a result of the long term (38 years) regular application of NPK fertilisers, the spring and autumn content of mineral nitrogen (KCl extraction) in 0–30, 30–60 and 60–90 cm layers of soil depended on the nitrogen fertiliser rates, nitrogen, phosphorus and potassium fertilisation ratio and climate conditions. Regular nitrogen fertilisation at a rate of 111 kg ha-1 on the P96K96 fertilisation background increased the concentration of Nmin. in 0–60 and 0–90 cm soil layers inappreciably (by 1.37 and 1.17 mg kg-1); the increase was larger (3.43 and 3.58 mg kg-1) when nitrogen fertiliser rate of 222 kg ha-1 on the background of PK fertilisation was applied, and in the case of the application of 222 kg ha-1 nitrogen fertiliser rate without PK fertilisation the increase was 6.33 and 5.17 mg kg-1, respectively. [...]
Internet: http://www.lzi.lt/tomai/96(2)tomas/96_2_tomas_35_52.pdf
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.86 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

WEB OF SCIENCETM
Citations 5

2
checked on Jun 6, 2021

Page view(s)

37
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

7
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.