Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/79180
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Sociologija (S005) / Sociology
Author(s): Dabkienė, Rūta
Title: Alzheimerio liga šeimoje: artimųjų patirtys globojant sergantį šeimos narį
Other Title: Alzheimer’s disease in a family: experiences of family members caring for an affected person
Extent: 82 p.
Date: 21-May-2019
Keywords: Socialinis darbas institucijoje;Social work in the institution
Abstract: Vienas iš dažniausių senatvėje pasireiškiančių ligų – Alzheimerio liga. Artimieji, globojantys sergantį šeimos narį, susiduria su įvairiais sunkumais, – tai keičia ne tik jo įprastą gyvenimo ritmą, bet ir šeimos santykius, fizinę ir psichinę sveikatos būklę, socialinį dalyvavimą ir gyvenimo kokybę. Siekiant suprasti, su kokiais sunkumais susiduria globėjai ir kokios priemonės gali padėti įveikti tuos sunkumus, buvo iškeltas probleminis tyrimo klausimas: kokios yra artimųjų, globojančių Alzheimerio liga sergantį asmenį, patirtys? Tyrimo objektas yra artimųjų, globojančių Alzheimerio liga sergantį asmenį, patirtys. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti artimųjų, globojančių Alzheimerio liga sergantį asmenį, patirtis. Tyrimo uždaviniai: 1) identifikuoti artimiesiems tenkančią naštą globojant Alzheimerio liga sergančius asmenis; 2) aprašyti, kaip artimieji išgyvena asmens, sergančio Alzheimerio liga, globą; 3) atskleisti artimųjų požiūrį į santykius su globojamu asmeniu, sergančiu Alzheimerio liga; 4) atskleisti artimųjų požiūrį į santykius su globos namų personalu. Siekiant atskleisti artimųjų patirtis, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant pusiau struktūruoto interviu tyrimo instrumentą. Tyrime dalyvavo 6 tyrimo dalyviai - Alzheimerio liga sergančių asmenų šeimos nariai, kurie ne trumpiau kaip metus globojo sergantį asmenį namuose. Tyrime remtasi psichologinės krizės išgyvenimo, sisteminio socialinio darbo ir socialinio konstruktyvizmo teorijomis. Tyrimas atskleidė, kad artimųjų, globojančių Alzheimerio liga sergantį šeimos narį, globos patirtys yra labai panašios. Globos našta paprastai priklauso nuo pasireiškiančių ligos simptomų ir priežiūros intensyvumo. Kuo labiau liga progresuoja, tuo didesnė globos našta tenka artimiesiems: reikia nuolat saugoti sergantįjį nuo gresiančių pavojų, padėti kasdienėje veikloje, gydyti bei slaugyti, o vėlesnėse ligos stadijose - gebėti susitvarkyti ir su besikeičiančiomis ne tik sergančiojo, bet ir savo emocijomis ar net kylančia agresija. Artimieji išgyvena psichologinę krizę, kuri pasireiškia daugybe neigiamų jausmų, tačiau, gaudami reikiamos informacijos, būtiną pagalbą ir paramą, artimieji geba surasti viltį bei susitaikyti su liga, savo gyvenimo perspektyvų, kuriose dažniausiai atsiranda formalios institucinės globos paieška. Artimųjų požiūris į globos namų darbuotojus yra nevienareikšmis: vieni darbuotojai, pvz., socialiniai darbuotojai, vertinami palankiai, jų kompetencija visiškai pasitikima; kiti darbuotojai, pvz., slaugytojai, vertinami nelabai palankiai dėl atjautos, žmogiškumo ir kompetencijos trūkumo. Artimųjų santykis su globos namų socialiniu darbuotoju yra geras, socialinis darbuotojas vertinamas kaip reikšmingas darbuotojas, teikiantis informavimo ir konsultavimo paslaugas, jo veikla siejama ir su emocine parama bei palaikymu. Remiantis tyrimo duomenimis buvo pateiktos praktinės rekomendacijos Alzheimerio liga sergančiųjų artimiesiems, socialinės globos institucijų socialiniams darbuotojams ir būsimiems tyrėjams, kurių veikla tiesiogiai siejasi su Alzheimerio liga sergančių asmenų globos procesu.
One of the most common illnesses of old age is Alzheimer’s disease. Family members caring for the patient face various challenges, which affect not only their daily routines, but also family relationships, physical and mental health, social inclusion and quality of life. To understand difficulties faced by caregivers and means to overcome such difficulties, the following research question was formulated: what are the experiences of family members caring for persons with Alzheimer’s disease? The object of the research is experiences of family members caring for persons with Alzheimer’s disease. The aim of this research is to determine experiences of family members caring for persons with Alzheimer’s disease. Objectives of the research: 1) to identify the burden borne by family members caring for persons with Alzheimer’s disease; 2) to analyse how family members experience caring for persons with Alzheimer’s disease; 3) to analyse attitudes of family members towards the person with Alzheimer’s disease; 4) to analyse relationship between the caretaking family members and the staff of care facility. For the analysis of experiences of the family members, qualitative research was conducted, using semi-structured interview tool. The survey included 6 respondents: family members of persons with Alzheimer’s disease who have been caring for the affected family member at home for a period of at least one year. The research was based on theories of experiencing a psychological crisis, systematic social work and social constructivism. The research revealed that care-related experiences of family members caring for persons with Alzheimer’s disease are very similar. The burden of care normally depends on the symptoms and intensity of care. The faster the disease progresses, the greater burden of care is borne by the family members: the patient needs to be constantly monitored and protected from potential hazards, requires assistance in daily activities, treatment and care; in the later stages of the disease, one also needs to be able to deal with emotions or, sometimes, even aggression of both the patient and the caregiver. Family members experience psychological crisis accompanied by numerous negative emotions; however, with the necessary information, assistance and support, the caretaking family members manage to find hope and come to terms with the disease, find perspectives in their own lives, often choosing to look for professional institutional care options. Attitudes of the caretaking family members towards the staff of care facilities are varied: some staff members, e.g. social workers, are treated positively and their competence is fully trusted; while others, e.g. carers, are treated more negatively because of the lack of compassion, understanding and competence. Family members of the affected persons are on good terms with the social worker of the care centre, they recognise him as an important person who provides information and consulting services. His work is also associated with emotional support and assistance. Based on the research results, the thesis presents practical recommendations for the family members of persons with Alzheimer’s disease, social workers of social caretaking institutions and future researchers whose activities are directly connected with caretaking process of persons suffering from Alzheimer’s disease.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/79180
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Socialinės gerovės institutas
Socialinio darbo katedra
Appears in Collections:2019 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
ruta_dabkiene_md.pdf1.12 MBAdobe PDF   Until 2024-05-21View/Open   Request a copy
Show full item record

Page view(s)

66
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

8
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.