Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/62002
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Kuznecova, Tatyana
Title: On some methodological approaches to investigation of political parties
Other Title: Keletas metodologinių požiūrių į politinių partijų tyrimus
Is part of: Istorija, 2016, t. 104, nr. 4, p. 86-99
Date: 2016
Keywords: Political system;Political party;Sociological approach;Institutionalist;Structural-functional approach;Systematic-individualised approach;Politinė sistema;Politinė partija;Sociologinis požiūris;Institucionalistinis;Struktūrinis-funkcinis požiūris;Sisteminis-individualizuotas požiūris
Abstract: Some different approaches to the research of political parties (sociological, institutionalist, structural-functional) used by sociologists and historians are analysed in the paper, and the systematic individualised study of political parties is offered as well.
Straipsnyje analizuojami įvairūs (sociologinis, institucionalistinis, struktūrinis-funkcinis, kontroversinis-sisteminis) sociologų ir politologų požiūriai į politinių partijų tyrimus ir pateikiamas sisteminis individualizuotas politinių partijų tyrimas. Vadovaujantis sociologiniu požiūriu politiniai reiškiniai aiškinami kaip socialiniai procesai, t. y. kaip socialinių grupių, kurių interesus išreiškia tam tikros partijos, egzistavimas. Šiuo atveju politinė partija tėra tik tarpininkas, o priežastinis politikos aiškinimas sumenkinamas iki visuomenėje vykstančių socialinių konfliktų fiksavimo. Laikantis institucionalistinio požiūrio pabrėžiama fono politinėms kovoms sukuriančių vyriausybinių ir teisminių institucijų svarba. Kontroversinis (konkuruojantis) požiūris yra institucionalistinio požiūrio atmaina. Pirma, vadovaujantis šiuo požiūriu pabrėžiama potenciali partijų, kaip savo tikslus turinčių ir jų siekiančių istorinio proceso subjektų, nepriklausomybė. Antra, orientuojamasi į partijų tarpusavio santykių, jų kokybinių charakteristikų tyrinėjimus, kuriais nustatomos galimos šių santykių konfigūracijos, nulemiančios politinių partijų sistemų įvaizdį. Jei vadovaujamasi sisteminiu požiūriu, tyrimo objektas laikomas holistiška, kokybiškai integrali ir santykinai stabili visuma, patirianti nuolatines įvairaus pobūdžio ir lygmens sąveikas. Autorės požiūriu, visuomenė, pirma, yra daugiaplanė ir daugiasluoksnė fizinių ir protinių sąveikų sistema. Antra, tai yra integrali visuma, grindžiama ją sudarančių elementų ir jų ryšių įvairove. Trečia, tai yra kokybiškai apibrėžtas, santykinai stabilus (uždaras) ir atviras reiškinys.
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/istorija.2016.12
https://hdl.handle.net/20.500.12259/62002
Appears in Collections:Istorija 2016, t. 104, nr. 4

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

8
checked on Aug 18, 2019

Download(s)

6
checked on Aug 18, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.