Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/61648
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Vaskelienė, Jolanta
Title: Rašytinio teksto aktualioji sakinio skaida
Other Title: Functional sentence perspective of written text
Is part of: Žmogus ir žodis, 2015, t.17, nr. 1, p. 87-99
Date: 2015
Keywords: Aktualioji sakinio skaida;Tema;Rema;Žodžių tvarka;Loginis kirtis;Siejimas;Functional sentence perspective;Theme;Rheme;Word order;Logical stress;Linking
Abstract: Aktualioji sakinio skaida – prasminis sakinio skaidymas pagal turinį, išskiriant temą ir remą – buvo viena iš projekto „Kompleksinis lietuvių kalbos teksto prozodijos tyrimas: intonacija, ritmas ir loginis kirtis“ sudedamųjų dalių. Straipsnis skirtas teoriniams darbams apie aktualiąją sakinio skaidą apžvelgti, rašytinio teksto temos ir remos vietai sakinyje, siejimo ypatumams, temos ir remos santykiui su loginiu kirčiu aptarti. Darbe remiamasi 35 valandų trukmės įvairių stilių tekstų įrašų perrašyta ir anotuota medžiaga. Tyrimas parodė, kad lietuvių kalboje tekstai dažniausiai siejami grandininiu būdu, kai tema eina prieš remą (77 proc. visų išanalizuotų sakinių). Sakiniai, kuriuose rema eina prieš temą, ir rema laikytini nepilnieji, elipsiniai sakiniai sudaro 23 proc. tirtų sakinių; pastarojo modelio sakiniai dažnesni meninio ir buitinio stilių, dialoginės kalbos tekstuose. Tipiškos siejimo priemonės yra įvairaus pobūdžio kartojimas, įvardinis pakeitimas, apibendrinamąją reikšmę turintys žodžiai ir žodžių junginiai. Adresanto ketinimų, konteksto nulemtą galimą keleriopą temos ir remos skirtį parodo sintagmos pauzė. Pagrindiniai sakinių aktualiosios skaidos rodikliai yra neutralioji arba atvirkštinė žodžių tvarka ir loginis kirtis. Remoje beveik visada būna loginį kirtį turintis žodis arba žodžių junginys. Įprastos žodžių tvarkos sakiniuose loginis kirtis kartais būna vienintelis remos rodiklis. Loginiu kirčiu paryškinamas ir ilgesnių sakinių temos bei remos centras.
Functional sentence perspective – the organization of a sentence in terms of the role of its elements in distinguishing between old and new information, the division of a sentence into theme and rheme – was one of the constituent parts of the project “Integrated Lithuanian language text prosodic analysis: intonation, rhythm and logical stress”. The article is intended to provide the review of theoretical works on functional sentence perspective, to discuss the place of theme and rheme in a sentence of a written text, linking features, the relationship of theme and rheme with logical stress. The work is based on the rerecorded and annotated material of 35 hour recordings of texts in different styles. The analysis showed that the Lithuanian language texts are usually constructed using chainlinking, when the theme precedes the rheme (77 per cent of analysed sentences). Sentences, where the rheme precedes the theme, and incomplete, elliptical sentences that are considered to be the rheme represent 23 per cent of analysed sentences; the sentences of the latter model are more frequent in the texts of fiction, everyday style and dialogues. The typical linking devices are various kinds of repetition, pronoun change, words and phrases of generalising meaning. The theme-rheme distinction determined by the intention of the addresser and context is shown by the phrase pause. The key indictors of functional sentence perspective are direct and inverted word order and logical stress. The rheme usually contains a word or phrase with a logical stress. In sentences of direct word order the logical stress sometimes is the only indicator of the rheme. The logical stress also highlights the theme-rheme centre of longer sentences.
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2015.7
https://hdl.handle.net/20.500.12259/61648
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2015, t. 17, nr. 1: Didaktinė lingvistika

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

18
checked on Aug 18, 2019

Download(s)

12
checked on Aug 18, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.