Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/61427
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Žemienė, Aušra
Title: Germanizavimo įtaka Mažosios Lietuvos asmenvardžiams XVIII–XIX a.
Other Title: The influence of Germanisation on the anthroponyms of Lithuania Minor in the 18th-19th centuries
Is part of: Žmogus ir žodis, 2016, t.18, nr. 1, p. 106-131
Date: 2016
Keywords: Asmenvardis;Dvikalbystė;Germanizavimas;Lietuvininkų asimiliacijos procesas;Asmenvardžių variantai;Anthroponym;Bilingualism;Germanisation;Assimilation process of the Lietuvininkai;Versions of anthroponyms.
Abstract: Šiais intensyvios globalizacijos laikais „pasaulio piliečiai“ ieško savo etninės kilmės šaknų. Net jeigu pats asmuo jau nebemoka kalbėti savo protėvių kalba arba jis net nežino, kokios tautybės jo protėviai buvo ir kokia kalba kalbėjo, juo labiau, jeigu ta kalba jau apskritai nebevartojama, patikimų duomenų apie to asmens etninę kilmę, konkretaus arealo gyventojus (jų etninę struktūrą, kalbą, išsaugotą ar prarastą tautinį tapatumą) teikia tame areale tam tikru laikotarpiu funkcionavusių asmenvardžių, užrašytų vardyno šaltiniuose, tyrimas. Įvairūs to paties asmenvardžio grafiniai, fonetiniai ir struktūriniai variantai yra tų asmenvardžių funkcionavimo tam tikru laikotarpiu sąlygų (kalbinių ir nekalbinių) liudininkai. Tyrimu patvirtinta, kad Mažosios Lietuvos (Įsruties ir Ragainės apskričių) gyventojų asimiliacijai lemiamą vaidmenį turėjo dvikalbystės situacija. Nustatyta, kad tokia situacija tiriamame regione (Įsruties ir Ragainės apskrityse) vyravo net iki XIX a. pabaigos. Asmenvardžių variantų analizė liudija superstratinį vokiečių kalbos tarmių poveikį vietinių gyventojų ir substratinį lietuvių kalbos poveikį vokiečių asmenvardžiams. Asmenvardžių vokietinimo požymių buvo jau XVIII a., tačiau akivaizdžios šio proceso pasekmės išryškėjo tik XIX a. pabaigoje.
There were features of the Germanisation (orthographic and phonetic Germanisation methods) of local people’s anthroponyms in the 18th century, though these Germanisation cases were not regular: only a few surnames Germanised in the aforementioned methods were found. Thus, rare cases of orthographic and phonetic Germanisation should be evaluated in the extralinguistic context – different genders of the same surname could be written in the documents due to insufficient Lithuanian language knowledge of priests. Obvious consequences of Germanisation process of local people’s anthroponyms was manifested in late 19th century, when the structure and formation of surnames were strongly affected. Various structures of surname genders without endings were established, e.g., Markß, Maʒeik, Skalik, Woicʒul, female surnames also lost their typical methods of formation and became the same as male surnames, i.e. surnames with the Germanised suffix -eit (Lith. -aitis) were established, e.g., Abromeit, Joneleit. On the other hand, in the early 18th century names and surnames of German newcomers sometimes took Lithuanian elements. However, German acronyms in general were not Lithuanianised. Sporadic cases of sound substitution (German. f – Lith. p, Ger. ch– Lith. k), as well as addition of Lithuanian endings, illustrating the influence of the Lithuanian language, are assessed as a result of foreign lexeme adaptation in the Lithuanian linguistic area.
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2016.6
https://hdl.handle.net/20.500.12259/61427
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2016, t. 18, nr. 1: Didaktinė lingvistika

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

8
checked on Aug 18, 2019

Download(s)

124
checked on Aug 18, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.