Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/61378
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Girčienė, Jurgita
Title: New loanwords in Lithuanian tourism discourse
Other Title: Lietuviškojo turizmo diskurso naujieji skoliniai
Is part of: Žmogus ir žodis, 2017, t.19, nr. 1, p. 19-37
Date: 2017
Keywords: Tourism discourse;New borrowing;Functions of loanwords;meta-linguistic explanatory units of meaning;Graphic distinction;semantic fields of loanwords;Language donors
Abstract: Tourism discourse, being an important sphere of the modern world, has become the object of numerous scientific studies, including linguistic ones. The studies of different languages reveal that lexical loanwords are particularly characteristic of the said domain as a specific means of discourse creation. The current article presents the first study on lexical loanwords in Lithuanian tourism discourse. A qualitative and quantitative analysis of the loanwords in tourism discourse has been conducted in terms of their semantics, origin, integration into the language system and text, as well as the significance of loanwords as a means of tourism discourse creation is considered.
Turizmo diskursas, kaip svarbi šiuolaikinio globalaus pasaulio sritis, yra tapęs daugelio mokslinių tyrimų, tarp jų ir lingvistinių, objektu. Kaip rodo įvairių kalbų tyrimai, viena iš svarbių turizmo kaip specifinio diskurso kūrimo priemonių yra šiam domenui itin būdingi leksikos skoliniai. Pirmojo lietuviškojo turizmo diskurso skolinių tyrimo rezultatai taip pat rodo skolintą leksiką esant dažną ir svarbią šio diskurso kūrimo priemonę. Skoliniai turistinių tekstų autoriams padeda perteikti specifinį tam tikros šalies koloritą – kultūros savitumą, lokalumą ir kartu pagyvinti tekstą, suteikti jam autentiškumo, patraukti skaitytojo dėmesį, t. y., be referentinės, atlieka poetinę / fatinę-socialinę / emocinę-ekspresinę / konatyvinę funkcijas. Šiam tikslui dažnai pasitelkiami specifines aprašomosios šalies realijas įvardijantys, adresatui, tikėtina, nepažįstami, kartais tik tam tekstui būdingi skoliniai. Su tuo susiję skolinių atžvilgiu išskirtiniai, palyginti su bendrąja vartosena, turizmo diskurso bruožai: a) reikšmės aiškinamųjų metakalbinių vienetų, atliekančių metakalbinę funkciją, gausa: daugiau nei 80 proc. skolinių yra pateikti su įvairiastruktūriais jais įvardijamų kultūriškai tolim(esni)ų realijų apibūdinimais; b) didesnis polinkis (per 60 proc. atvejų) skolinius išskirti grafiškai, dažniausia kursyvu, tikėtina, dar paryškinantis naujumo, citatiškumo efektą; c) didesnis polinkis (per 50 proc. atvejų) vartoti autentiškas skolinių formas: plg. vartosenos tradiciją turintys skoliniai ir turizmo diskurse, ne tik apskritai kalboje, ppr. vartojami ortografiškai ir, jei įmanoma, morfologiškai adaptuoti, nekomentuojami ir grafiškai neskiriami. Išskirtiniu turizmo diskurso bruožu taip pat laikytina skolinių kalbų donorių įvairovė ir ypač – geografiškai ir (ar) kultūriškai tolimesnių šalių kalbų skolinių gausa (jie beveik visada palydimi aiškinamaisiais komentarais). Tokie iš Azijos – Artimųjų Rytų, Japonijos, Kinijos, Indijos bei kt., Pietryčių Europos – Kaukazo, Balkanų; rečiau – iš Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių regiono kalbų kilę skoliniai sudaro net pusę (50 proc.) lietuviškojo turizmo diskurso skolintų leksemų. Apskritai kalbose, kaip ir tarp daugumoje paskirų semantinių sričių, išskyrus gastronomijos, vyraujantys anglizmai sudaro mažiau nei 20 proc. turizmo diskurso skolinių. Panašią gana matomą grupę (per 15 proc.) sudaro iš italų, apie dešimtadalį iš ispanų, kiek mažiau – iš prancūzų kalbų – pasiskolinti žodžiai, dažnai įvardijantys lietuviams jau pažįstamas gastronomines šių šalių realijas, todėl, panašiai kaip ir anglizmai ir, skirtingai nei minėtieji egzotizmai, vartojami prie lietuvių kalbos sistemos pritaikytos adaptuotos raiškos. Labai retai turizmo diskurse pasitaiko vokiečių ir kt. Europos kalbų kilmės skolinių [...].
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2017.2
https://hdl.handle.net/20.500.12259/61378
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2017, t. 19, nr. 1: Didaktinė lingvistika

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

22
checked on Aug 18, 2019

Download(s)

10
checked on Aug 18, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.