| Abstract: | The idea for this dissertational research emerged while contemplating the daily
experiences that university scholars face while creating knowledge and
sharing it with the society. The research demonstrates a different
attitude towards its object of study - the essence of the university scholars’ daily
academic activities. This dissertational qualitative research is based on the
methodology of hermeneutic phenomenology and is a reflection of the daily work and
experience of university scholars. It is a phenomenology of practice allowing the
academic profession to unfold as a certain practice that manifests itself everyday
through bodily sensations, personal participation in various situations, different aspects
of relationships, tactfulness, awareness of what is appropriate to say and do, and other
factors that are pre-reflective, pre-theoretical, and pre-linguistic.
Research findings draws a different picture while answering the question on what the essence of the university scholar’s activities is. One scholar’s day may be full of many different tasks that lead them to
exhaustion and “schizophrenic” daily routine. Another may speak of existing
between two worlds – those of family and education – where each of these worlds demands
a complete intentionality of one’s consciousness and creates inner conflicts. The different
experiences revealed in this research prove that it is impossible to generalise the results of
the academic’s work nor is it possible to claim that certain experiences are characteristic of
every university scholar’s work. Therefore, this research is one out of many possible
interpretations of what experiences are essential for the scholars in their academic activities.
Šio disertacinio tyrimo idėja kilo svarstant, kokie patyrimai ir išgyvenimai
kasdien lydi mokslininkus, kurie atstovauja universitetui, kuria žinias ir jomis dalinasi
su plačiąja visuomene. Tyrimo išskirtinumas – tai kitoks požiūris į tiriamą fenomeną –
mokslininkų kasdienę akademinę veiklą ir jos esmę. Šis disertacinis kokybinis tyrimas – tai refleksija apie universiteto mokslininkų darbinę kasdienybę ir joje išgyventą patirtį, remiantis
hermeneutinės fenomenologijos metodologija. Tai praktinė fenomenologija, leidžianti
atsiskleisti mokslininko profesijai, kaip praktikai, kuri kiekvieną dieną reiškiasi per
kūno pojūčius, asmeninį buvimą įvairiose situacijose, santykių, takto, žinant, ką sakyti
ir ką daryti, bei kitų aspektų, kurie yra iki-reflektyvūs, iki-teoriniai ir iki-lingvistiniai.
Tyrimo radiniai atskleidė, kad kiekvieno mokslininko kasdienybė mums piešia
skirtingą paveikslą atsakant į klausimą: kokia yra universiteto mokslininko veiklos esmė?
Vieno iš jų diena gali būti kupina daugybės skirtingų darbų, kurie ves į suvokimą apie
persidirbimą ir „šizofrenišką“ kasdienybę. Kito – kalbėti apie buvimą tarp dviejų pasaulių:
šeimos ir mokslo, kur kiekvienas iš jų reikalauja visiško sąmonės intencionalumo. Būtent
šie skirtingi išgyvenimai, atskleisti tyrime, rodo, jog kalbant apie mokslininko darbą
universitete negalima absoliutinti rezultatų, ar teigti, kad jie yra būdingi visiems ir
kiekvienam mokslininkui. Todėl aprašyti išgyvenimai ir refleksijos jų atžvilgiu – tai tik
viena iš galimų interpretacijų apie tai, kokia yra mokslininkų kasdienybė ir kokios patirtys
bei išgyvenimai yra jiems esminiai jų akademinėje veikloje. |
