Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/60481
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Ivinskaitė, Ingrida
Title: Rusijos informacinio karo apraiškos ES 2017-2018 m.
Other Title: Russian information war cases in the EU 2017-2018
Extent: 161 p.
Date: 11-Jan-2019
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: Informacinis karas;Dezinformacija;ES;Europa;Rusija;Information war;Disinformation;EU;Europe;Russia
Abstract: Šiais laikais konfliktai tarp valstybių nėra tokie akivaizdūs, nes naudojama mažiau smurtinės jėgos ir pasitelkiami ne tokie akivaizdūs agresyvūs veiksmai prieš kitą valstybę. Vienas iš nekonvencinio tipo karų yra informacinis karas, kuris vyksta ir taikos metu. Europos Sąjungos valstybės vis dažniau patiria Rusijos vykdomas pastovias informacines atakas. Nustatyta, kad jau daugelis ES narių yra aiškiai paveiktos Rusijos dezinformacijos ir jos tampa vis labiau anti-europietiškos, prorusiškos, todėl yra svarbu išsiaiškinti, kokiais būdais ir kokių konkrečių tikslų siekia Rusija, vykdydama informacines operacijas. Taip pat svarbu nustatyti, kokie kovos su dezinformacija būdai ES ir jos narėms padėtų apsiginti nuo dezinformacijos atakų. Kibernetinė erdvė tampa populiariu įrankiu informaciniame kare, nes suteikia galimybę pasiekti bet kurios šalies piliečius ir daryti įtaką sprendimų priėmėjams bei pačiai valstybei. Vienu iš dezinformacijos įrankių vis populiaresniu tampa socialiniai tinklai, kurie padeda formuoti viešąją nuomonę, sukurti norimą požiūrį į svarbius valstybėje vykstančius įvykius ar valstybių istoriją. Magistro baigiamojo darbo objektas yra Rusijos vykdoma ar remiama dezinformacija kibernetinėje erdvėje nukreipta į ES valstybes. Tyrimo tikslas yra nustatyti Rusijos informacinio karo apraiškų ES valstybėse ypatumus bei galimus dezinformacijos problemos sprendimus. Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1) aptarti informacinio karo sampratą, išskiriant elementus, naudojamas priemones ir siekiamus tikslus; 2) išskirti informacinio karo tikslus, elementus ir naudojamas priemones; 3) aptarti kibernetinės erdvės vaidmenį dezinformacijos sklaidoje; 4) aptarti ES ir jos narių teisinę bazę, reglamentuojančią kovos su dezinformacija būdus ir priemones; 5) išanalizuoti atskirus Rusijos dezinformacijos atvejus ES valstybėse 2017-2018 m.; 6) pateikti rekomendacijas naujiems galimiems kovos būdams su dezinformacija. Tyrime kartu buvo derinami dokumentų analizės, kokybinės atvejų analizės ir pusiau struktūruoto interviu metodai. Remiantis tyrimo metu gautais duomenimis buvo nustatyta, kad Rusija paraleliai naudoja įvairias priemones skleisti dezinformacijai ir dalis iš jų yra internetinės priemonės: sisteminga dezinformacija internetiniuose portaluose įvairiomis kalbomis, dirbtinis diskusijos ar chaoso kėlimas socialinėse medijose ir kt. Taip pat socialinėse medijose Rusija dažnu atveju pasitelkė automatizuotus botus ir trolius, kurių pagalba sukuria daugumos nuomonės įspūdį ir kai kuriais atvejais daro įtaką tam tikrų temų populiarumui socialiniuose tinkluose. Pagrindiniai tikslai, kurių Rusija siekia vykdydama dezinformacijos kampanijas ES valstybėse, yra sukelti įtampą tarp nacionalinių valstybių ir ES bei tokiu būdu silpninti ES ir pačias valstybes iš vidaus, skatinti ES piliečių nepasitikėjimą Vakarų demokratijų vyriausybėmis. Kad to pasiektų, Rusija dezinformacijos sklaida plėtoja tokius naratyvus: 1) Vakarų demokratijos nėra idealios ir pačios nesilaiko demokratinių principų, todėl Rusija nėra nė kiek už jas blogesnė; 2) ES visuomenėse vyrauja moralinių vertybių devalvacija ir jos yra iškrypusios; 3) Baltijos valstybės Antrojo pasaulinio karo ir tarpukario metu bendradarbiavo su fašistais ir dar šiuo metu pasireiškia jų fašistinės savybės. Bet to jos nenori pripažinti ir riboja kitokią nuomonę reiškiančių žodžio laisvę; 4) ES ir NATO kelia grėsmę post-sovietinio bloko šalių, taip pat ir pačios Rusijos, nacionaliniam saugumui, todėl Rusija gali bet kuriuo metu imtis gynybinių veiksmų.
Nowadays the conflicts between the states has become less visible, because countries use less obvious aggressive actions against the other states. One of the unconventional types of wars is the information war which is taking place in peacetime as well. European Union members increasingly exposed to constant attacks by Russia. It has been estimated that most of EU countries has already been affected by Russian disinformation and are becoming increasingly anti-European and pro-Russian, so it is important to identify the means and specific goals Russia is pursuing in its disinformation operations. It is also important to estimate ways of combating disinformation in the EU and its members to protect themselves from misinformation. Cyber space is becoming a popular tool in the information warfare, because it provides the ability for reaching the citizens of any country and influencing decision-makers and the state itself. One of the tools of disinformation is the growing popularity of social networks that help shape public opinion, create the desired attitude to important events or state history in the state. The subject of the master's thesis is disinformation in cyberspace, directed or supported by Russia, directed at EU countries. The aim of the study is to identify the peculiarities of Russian information warfare manifestations in EU countries and possible solutions of disinformation problems. To achieve this goal, the following tasks are set: 1) to discuss the concept of information warfare by distinguishing elements, tools used and objectives to be achieved; 2) to exclude goals, elements and tools of information warfare; 3) to discuss the role of cyberspace in the dissemination of disinformation; 4) to discuss the legal framework of the EU and its members on ways and means of combating disinformation; 5) to analyze several different cases of Russian disinformation in EU countries in 2017-2018.; 6) to make recommendations for new possible ways of fighting with misinformation. The study combined methods of document analysis, qualitative case analysis and semi-structured interviews. According to the data obtained during the research, it was found that Russia uses various means to disseminate disinformation in parallel, and some of them are online tools: the systematic disinformation in online portals in various languages, artificially held discussion or chaos in social media and others. Similarly, in social media, Russia has often used automated bots and trolls to help create the impression of the majority and in some cases influence the popularity of certain topics on social networks. The main goals Russia is pursuing in disinformation campaigns in EU countries are to create tensions between national states and the EU, and thus weaken the EU and the states themselves, to encourage EU citizens' distrust of Western democracies. To achieve this, by spreading the disinformation Russia develops the following narratives: 1) Western democracies are not ideal and do not respect democratic principles themselves, so Russia is not worse than they are; 2) devaluation of moral values prevails in EU societies, and they are perverse; 3) during the Second World War and during the interwar period, the Baltic States cooperated with the fascists, and their fascist qualities are still present. But they still do not want to admit it and they tend to limit the freedom of expression of those who deliver a different opinion; 4) the EU and NATO pose a threat to the national security of post-Soviet bloc countries, including Russia itself, so Russia can take defensive action at any time.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/60481
Appears in Collections:2019 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

32
checked on Aug 17, 2019

Download(s)

48
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.