Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/60477
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Andrukovich, Viktoryia
Title: Prerequisites and challenges for transition to democracy in Belarus: political, economic, social and cultural dimensions
Other Title: Perėjimo į demokratiją prielaidos ir iššūkiai Baltarusijoje: politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai matmenys
Extent: 170 p.
Date: 11-Jan-2019
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: Democracy;Belarus;Regime change;Public expert opinion;Demokratija;Baltarusija;Režimo kaita;Visuomenės ekspertų nuomonė
Abstract: This master thesis put in the spotlight the problem of the dictatorship in Belarus, its durability and the destructive effect it produces on both the internal affairs of the country and the external ones. The question the researcher raises in the paper is whether there are and what are the prerequisites and challenges for the transition of the current political regime of Belarus to a genuine and sustainable democracy. The object of the thesis are the factors that premise transformation of the present authoritarian regime of Belarus into a veritable and durable democracy, as well as the ones that impede the process. The research objective, in turn, is detection and analysis of the prerequisites and challenges for transition to democracy in a modern Belarus. In the first chapter the author discusses the phenomenon of transition to democracy with the help of the relevant theories of prominent scholars and comes to the conclusion that the process in question is a complex phenomenon not only of a political, but also of an economic, social and cultural nature. Moreover, the study of theory showed that democratic transition should be examined in its completed form, namely from the establishment of democracy till its stabilization and routinization in the country. As well, transition process should not lead to democracy as such, but to democracy, that is genuine, stable and durable enough to resist remaining autocratic vestiges and other occurring obstacles. As a result of theoretical analysis, the researcher came up with a concept of binary of democratic transition, that introduced the transition phenomenon as a combination of two interrelated processes, following each other – democratization and democratic consolidation. The concept was presented and explained in the paper in a form of graphic scheme in order to maximize the clarity of the proposed idea (see Scheme No. 1). Besides, the study of the theory helped the author to define and expound 6 stages that are the main prerequisites of transition to democracy (see Scheme No. 2) and discuss them afterwards regarding the case of present-day Belarus. This part of the research revealed the unsuitability of conditions for a democratic transition in the country at the moment, as well as helped to explain why the transition to democracy in Belarus in 1991 failed and did not lead to actual realization of democratic practices. Empirical part of the study embraced both quantitative and qualitative research methods. The quantitative research involved collection of the secondary data, namely social surveys’ and opinion polls’ results from reliable sources, its accumulation, structuration and charting. Decision to use secondary data was made owing to the existence of credible sources, namely international and domestic institutions specialized on conducting of surveys and opinion polls , that cover questions required for the research at the global level and, hence, provide ability for the researcher to conduct comparative analysis. The method of comparative analysis was used to examine and interpret the results of the collected surveys’ and polls’ data, which helped to generate evidential conclusions for the scientific paper. In the qualitative part of the study, the researcher collected and analysed the expert opinion obtained through interviewing. The interviews will be semi-structured and interpreted after being conducted by the means of content analysis. In a sum, quantitative and qualitative parts of the study uncovered the public and expert opinion of Belarusians on current regime and democracy, which, in turn, were used by the author to find out whether the people are eager and ready to make a change towards democracy. Thereby, the evidential data accumulated during the empirical study, helped the researcher to find out whether there are and what are the prerequisites and challenges for transition to democracy in present-day Belarus. The research conducted by the author made her conclude that apart from unfavourable for democratic transformations political, legal and economic environment, that is created and maintained by the public authorities, there are also social and cultural issues that impede transition of the country to democracy. Present-day Belarus definitely needs time to create democratic institutions and arrange their proper functioning, stabilize the economy and international relations, reconsider their national identity and, more importantly, become politically mature. Another transitional regime preceding democracy, but inspired by its principles and values, is required to fill the gap in political incompetence and lack of experience in democratic governance.
Šis magistro darbas nagrinėja diktatūros problemą Baltarusijoje, jos ilgaamžiškumą ir žalingą poveikį šalies vidaus ir išorės reikalams. Darbe autorė kelia klausimą, ar yra ir kokios yra prielaidos ir iššūkiai pereinant nuo dabartinio Baltarusijos politinio režimo į tikrą ir tvarią demokratiją. Tyrimo objektas yra veiksniai, kuriantys dabartinio autoritarinio režimo Baltarusijoje transformacijos prielaidas į tikrą, stabilią ir patvarią demokratiją, taipogi veiksniai, kurie trukdo procesui. Mokslinio darbo tikslas yra prielaidų ir iššūkių perėjimo prie demokratijos šiuolaikinėje Baltarusijoje nustatymas ir analizė. Pirmajame skyriuje autorė aptaria perėjimo prie demokratijos reiškinį, naudodama žinomų mokslininkų teorijas. Daroma išvada, kad nagrinėjamas procesas yra sudėtingas ne tik politiniu, bet ir ekonominiu, socialiniu bei kultūriniu požiūriu. Be to, teorinis tyrimas parodė, kad demokratinis perėjimas turėtų būti išnagrinėtas užbaigtoje formoje, būtent – nuo demokratijos sukūrimo iki jos stabilizavimo ir įsitvirtinimo šalyje. Be abejo, pereinamasis procesas neturėtų vesti į demokratiją apskritai, o į demokratiją, kuri yra tikra, stabili ir ilgaamžė, kad galėtų atsispirti likusiems autokratiniams likučiams ir kitoms pasitaikančioms kliūtims. Remdamasi teorine analize, autorė pateikė dvylypę demokratinio perėjimo sąvoką, kuri parodė pereinamąjį reiškinį kaip dviejų tarpusavyje susijusių procesų derinį - demokratizaciją ir demokratinę konsolidaciją. Tyrėja pristatė ir paaiškino savo koncepciją schemoje, siekiant padidinti siūlomos idėjos aiškumą (žr. schemą Nr. 1). Be to, teorinis tyrimas padėjo autorei apibrėžti ir paaiškinti 6 etapus, kurie yra pagrindinės perėjimo prie demokratijos prielaidos (žr. schemą Nr. 2) ir vėliau jas aptarti dabartinės Baltarusijos atveju. Ši tyrimo dalis parodė, kad šiuo metu šalyje yra netinkamos demokratinio perėjimo sąlygos, taip pat padėjo paaiškinti, kodėl 1991 m. perėjimas prie demokratijos Baltarusijoje nepavyko ir nesukėlė realios demokratinės praktikos įgyvendinimo. Empirinė tyrimo dalis apėmė tiek kiekybinius, tiek kokybinius tyrimo metodus. Kiekybiniai tyrimai apėmė antrinių duomenų, būtent socialinių apklausų rezultatų iš patikimų šaltinių, surinkimą, kaupimo, struktūrizavimo ir diagramos braižymą. Sprendimas naudoti antrinius duomenis pasirinktas dėl patikimų šaltinių iš tarptautinių ir nacionalinių institucijų, kurios specializuojasi apklausų vykdyme, apima klausimus, reikalingus moksliniams tyrimams pasauliniu lygmeniu, ir todėl suteikia tyrėjai galimybę atlikti lyginamąją analizę. Lyginamosios analizės metodas buvo naudojamas išnagrinėti ir interpretuoti surinktų tyrimų ir apklausų duomenų rezultatus, kurie padėjo sukurti įrodomąją išvadą mokslinių tyrimų darbui. Kokybinėje tyrimo dalyje tyrėja surinko ir išanalizavo interviu metu gautą ekspertų nuomonę. Interviu buvo atliktas pusiau struktūruota forma, po to interpretuotas turinio analizės priemonėmis. Apibendrinant, kiekybinės ir kokybinės tyrimo dalys atskleidė baltarusių viešąją ir ekspertinę nuomonę apie dabartinį režimą ir demokratiją, kuriuos autorė, savo ruožtu, naudojo norėdama sužinoti, ar žmonės yra pasiruošę ir nori daryti pokyčius demokratijos kryptimi. Tokiu būdu, empirinio tyrimo metu gauti įrodomieji duomenys padėjo išsiaiškinti, ar yra ir kokios perėjimo prie demokratijos dabartinėje Baltarusijoje prielaidos bei iššūkiai. Autorės atliktas tyrimas padėjo padaryti išvadą, kad išskyrus nepalankią politinę, teisinę ir ekonominę aplinką, kurią sukuria ir prižiūri valdžios institucijos, yra ir socialinių bei kultūrinių klausimų, kurie trukdo šaliai pereiti prie demokratijos. Dabartinei Baltarusijai reikia laiko sukurti demokratines institucijas ir organizuoti jų tinkamą funkcionavimą, stabilizuoti ekonomiką ir tarptautinius santykius, persvarstyti savo nacionalinį identitetą ir, svarbiausia, tapti politiškai subrendusia. Dar vienas pereinamasis režimas prieš demokratiją, įkvėptas jos principų ir vertybių, yra būtinas norint užpildyti politinės ne kompetencijos ir demokratinio valdymo patirties trūkumo spragą.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/60477
Appears in Collections:2019 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

4
checked on Aug 17, 2019

Download(s)

10
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.