| Abstract: | Tarpukario Kauno gyvenimas ir kultūra plačiai nagrinėta literatų, muzikologų, menotyrininkų, istorikų, etnologų darbuose1, tačiau atskirų to meto Kauno priemiesčių (šiuo atveju Vilijampolės, Lampėdžių, Aleksoto) žydų tautybės gyvensenos ir tradicijų tyrimai kol kas nesulaukė išskirtinio tyrinėtojų dėmesio. Reikėtų paminėti keletą darbų, atskleidžiančių žydų gyvensenos atspindžius to meto Kauno priemiesčiuose. Vilijampolės urbanistiniai aspektai gvildenti Algimanto Miškinio ir Andros Laužinskaitės darbuose2. Šiai temai ypač svarbus A. Laužinskaitės straipsnis3, skirtas Vilijampolės istorinei urbanistinei raidai nuo pat miestelio įsikūrimo iki 1940 m. Straipsnyje autorė atskleidžia funkcinius Vilijampolės pokyčius - pradžioje gyvenvietė įkurta kaip prekybos ir amatų centras, vėliau tapo žydų religiniu centru, ilgainiui virto pramoniniu Kauno priemiesčiu. Anot A. Laužinskaitės, dėl etninės gyventojų sudėties Vilijampolės struktūra iš pradžių įgavo savitų netradicinės tūrinės erdvinės kompozicijos bruožų, vėliau (tarpukariu) siekta formuoti taisyklingą gatvių ir sklypų tinklą, atsižvelgiant į funkcinę mikrorajono struktūrą4. Regioninės kultūros savitumą tarpukario Kauno priemiesčiuose (Vilijampolėje ir Lampėdžiuose) yra nagrinėjusi šio straipsnio autorė5. Aptarta ir žydų etninė bendruomenė, dariusi įtaką ne tik Kauno priemiesčių, bet ir Kauno miesto gyvenimui. Viename iš autorės straipsnių - „Lampėdžių gyvenimo būdas tarpukario Kaune"6 - analizuojamas lampėdiškių gyvenimo būdas, verslai, santykiai su žydų etnine mažuma. Kitame straipsnyje nagrinėjama skirtingų socialinių sluoksnių Lampėdžių ir Aleksoto gyventojų (inteligentų, žemdirbių, žvejų, darbininkų, amatininkų) vertybinė orientacija, nacionalinė savimonė bei miestietiškos sąmonės užuomazgos7. [...]
Jewish communities that have lived in Lithuanian cities and towns from times immemorial are undoubtedly exceptional in their contribution to the cultural history of Lithuania. Living alongside with the Lithuanians, the Jewish people have become an inseparable part of the country. For centuries they have been included and actively participating in the economic and cultural life of Lithuania, influencing important developmental processes of the statė. Lithuanian towns and villages are hard to imagine without the Jewish merchant or tradesman, as well as without the Jewish doctor or pharmacist. The Jewish population have had a huge impact on the history and development of the Lithuanian cities and towns by creating their infrastructures, developing trades and businesses or building schools and prayer houses. Both the Lithuanians and the Jews have walked a long and difficult historical path: it was together that the two nations fought for the Lithuanian independence and together they laid the foundations for the statehood of the country. Lithuania became a home for everybody - not only for the Lithuanians and the Jews, but also for the Germans, the Russians, the Tatars, the Karaim. Their coexist-ence as well as the consistent activities of all led to their establishing the most significant of common goals of all peoples, i.e. to live, act and create their lives in freedom. The historical cataclysms of the 20th century shattered and destroyed the fates of individual people and of nations. It was during this stormy time that, sadly, the biggest proportion of the Lithuanian Jewry was destroyed. The book Jews in The Region of Pakaunė is an attempt to re-establish, as much as pos-sible, that lošt world and to awaken its memories. The subject of the publica-tion is the activities and fates of the Pakaunė region Jewry. [...] |
