Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/59954
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Półtorak, Arkadiusz
Title: History as an April fool’s joke. Defamiliarising collective memory in Rabih Mroué’s “So Little Time”
Other Title: Istorija tarsi balandžio pirmosios pokštas. Kolektyvinės atminties defamiliarizacija Rabih Mroué performanse „So Little Time“ („Tiek mažai laiko“)
Is part of: Meno istorija ir kritika, 2018, nr. 14, p. 40-50
Date: 2018
Keywords: Defamiliarization;Postcoloniality;Memory;Decolonisation;Deconstruction;Rabih Mroué;Defamiliarizacija;Postkolonializmas;Atmintis;Dekolonizacija;Dekonstrukcija
Abstract: In the article, Rabih Mroué’s performance-lecture “So Little Time” (2017) is discussed as an example of counterfactual mobilization for the purposes of political critique in contemporary art and theatre. I scrutinize Mroué’s references to the modern history of Lebanon and—drawing upon a cultural analysis of this performance— discuss the artist’s rendering of the instrumentalization of Lebanese collective memory by competing factions in the country’s political scene. Drawing upon existing readings of Rabih Mroué’s oeuvre offered by Charles Esche and Shela Sheikh, I posit that the artist reveals the arbitrary quality of the representations of the past through defamiliarization (“ostranenie”), and that his method bears an affinity to Jacques Derrida’s notions of deconstruction and decolonization.
Šiame straipsnyje Rabih Mroué performansas – paskaita „So Little Time“ („Tiek mažai laiko“, 2017) – aptariamas kaip neįgyvendintos kontr(a)faktinės mobilizacijos pavyzdys, skirtas politinei kritikai šiuolaikiniame mene ir teatre. Straipsnio autorius, taikydamas kultūrinę performanso analizę, tiria Mroué aliuzijas apie šiuolaikinę Libano istoriją, diskutuoja ir aptaria menininko, kuris meta iššūkį šalies politinei sistemai, pasmerkimą instrumentalizacijai kolektyvinėje Libano atmintyje. Tiriant ir analizuojant išlikusius Rabih Mroué kūrinius, kuriuos pabrėžia Charlesas Esche ir Shela Sheikh, straipsnio autorius postuluoja, kad menininkas, pasitelkdamas defamiliarizaciją, atskleidžia prieštaringas praeities reprezentacijas ir joms būdingus bruožus. Autorius taip pat pabrėžia, kad jo taikomas metodas turi sąsajų ir yra giminingas Jacques’o Derrida teiginiams apie dekonstrukciją ir dekolonizaciją.
Internet: https://doi.org/10.2478/mik-2018-0004
https://hdl.handle.net/20.500.12259/59954
Appears in Collections:Meno istorija ir kritika / Art History & Criticism 2018, nr. 14

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

42
checked on Dec 9, 2019

Download(s)

16
checked on Dec 9, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.