Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/59933
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Kamandulytė-Merfeldienė, Laura
Title: Svetimų kalbų intarpai sakytinėje lietuvių kalboje
Other Title: Foreign words in spoken Lithuanian language
Is part of: Lietuvių kalba: mokslo žurnalas [elektroninis išteklius]. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2018, nr. 12
Extent: p. 1-18
Date: 2018
Keywords: Lietuvių kalba;Sakytinė kalba;Sakytinės kalbos registras;Naujasis skolinys;Svetimos kalbos intarpas;Lithuanian language;Spoken language;Registers of spoken language;New borrowings;Foreign words
Abstract: Straipsnio tikslas – remiantis „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno“ duomenimis, naujai aptarti skolinimosi reiškinį: išanalizuoti svetimų kalbų intarpų dažnumą ir vartojimo tendencijas, taip pat nustatyti, kokią dalį tarp svetimų kalbų intarpų sudaro naujieji skoliniai, išsiaiškinti, ar kai kurie iš šių intarpų gali būti laikomi kodų kaitos ar kodų painiojimo atvejais. Straipsnyje pirmą kartą stengiamasi nubrėžti ribą tarp naujųjų skolinių ir kitų svetimų kalbų intarpų, taip pat pirmą kartą aptariamas kodų painiojimo sakytinėje kalboje reiškinys, paaiškinami lietuvių kalbotyroje neaptarti kodų painiojimo ir kodų kaitos terminai. Straipsnyje pristatomi kiekybinio tyrimo rezultatai, atskleidę, kad svetimų kalbų intarpai sakytinėje kalboje tesudaro 0,33 % tarp visų žodžių. Didžioji dalis šių intarpų – anglų kalbos žodžiai ar frazės (93 %), mažesnioji – leksemos arba frazės iš rusų, lotynų, italų kalbos (7 %). Tyrimo metu nustatyta, kad analizuotuose pokalbiuose 44 % visų svetimų kalbų intarpų sudarė naujieji skoliniai, 56 % ‒ kodų painiojimo atvejai. Tyrimas atskleidė, kad kodų painiojimas yra būdingiausias spontaninei privačiai kalbai, o naujųjų skolinių vartosena dažnesnė formalesniuose sakytinės kalbos registruose – akademinėje ir žiniasklaidos kalboje
The aim of this article is to redefine the phenomenon of borrowing on the basis of the Corpus of Spoken Lithuanian: to analyse the frequency and use of foreign words, to determine the proportion of new borrowings among foreign words, and to examine whether some of the foreign words may be treated as the instances of code switching or code mixing. The article attempts to make a distinction between new borrowings and other foreign words and discusses the phenomenon of code mixing in spoken language for the first time in Lithuanian; it also explains the terms of code switching and code mixing, which have not been discussed in Lithuanian linguistics. The results of the quantitative research have revealed that foreign words comprise only 0.33% of all words in spoken language. The largest proportion of these words is English words and phrases (93%), while lexemes or phrases from Russian, Latin, or Italian comprise only 7% of the words. The research has determined that new borrowings constitute 44% of all foreign words in the conversations under the present investigation, and code mixing has been employed in 56% of all instances. The research has demonstrated that code mixing is the most typical of spoken private speech, while the use of new borrowings is more frequent in more formal registers of spoken language, i.e. academic and media language
Internet: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/248/187
http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/248/187
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Lituanistikos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.9 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

122
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

8
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.