Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/56930
Type of publication: Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science ar/ir Scopus / Article in Clarivate Analytics Web of Science or / and Scopus (S1)
Field of Science: Filosofija / Philosophy (H001)
Author(s): Jonkus, Dalius
Title: Nedalykinis savęs pažinimas kaip natūralistinės psichologijos alternatyva Vosyliaus Sezemano filosofijoje
Other Title: Non-objectifying self-awareness as an alternative to naturalistic psychology in Seseman’s philosophy
Is part of: Problemos : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015, T. 88
Extent: p. 7-18
Date: 2015
Keywords: Fenomenologija;Savimonė;Natūralizmas;Pasąmonė;Sąmonė;Sezemanas;Geigeris;Vasily Seseman;Phenomenology;Non-objectifying self-awareness;Naturalistic psychology;Moritz Geiger
Abstract: Straipsnyje analizuojama dalykinio ir nedalykinio pažinimo perskyra Vosyliaus Sezemano filosofijoje ir tai, kaip ji susijusi su savęs pažinimu. Pirma, aptariama natūralistinės psichologijos kritika. Antra, analizuojama, kaip Sezemanas kritikuoja Moritzo Geigerio pasąmonės sampratą. Trečia, nagrinėjama, kodėl neobjektinanti savimonė yra būtina pažįstant save. Svarbiausias dalykinio ir nedalykinio pažinimo perskyros rezultatas yra tas, kad ši perskyra leidžia kritiškai įvertinti natūralistinio pažinimo būdo ribotumą. Sezemanas parodo pažinimo priklausomybę ne tik nuo paties objekto duoties būdo, bet ir nuo nuostatos, per kurią jis yra įsisavinamas. Skirtingų nuostatų apmąstymas, galimybė tas nuostatas keisti ir derinti atveria naujas sąmonės bei pasaulio išgyvenimo aprašymo perspektyvas. Pasitelkdamas Geigerio pasąmonės koncepciją Sezemanas atskleidžia, kad sąmonė negali būti redukuojama vien į sąmoningas patirtis. Tačiau Sezemanas kritikuoja Geigerio pasąmonės koncepciją dėl to, kad šis neteisingai supriešina sąmonę ir pasąmonę
This article analyses objectifying and non-objectifying knowledge in Seseman’s philosophy and how it correlates with self-cognition. Firstly, the critique of the naturalistic psychology is discussed. Secondly, the way Seseman criticizes Moritz Geiger’s concept of the unconscious is analysed. Thirdly, it is examined why a non-objectifying self-consciousness is necessary in the process of self-cognition. The most important result of the distinction of objectifying and non-objectifying cognition is that this distinction allows to make a critical assessment of the limited nature of naturalistic attitude and reveals the dependence of cognition not only on the object’s givenness, but also on the attitude through which it is received. The contemplation of diverse attitudes, the possibility of modifying and combining these attitudes, open up new possibilities to describe the consciousness and the world in which we exist. Through Geiger’s conception of unconsciousness, Seseman reveals that consciousness cannot be reduced solely to conscious experience. However Seseman criticizes Geiger’s concept of the unconscious because it wrongly contrasts consciousness and unconsciousness
Internet: http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/8474/6345
http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/8474/6345
Affiliation(s): Filosofijos katedra
Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.95 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

98
checked on Aug 16, 2019

Download(s)

4
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.