Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/558
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Daszkiewicz, Piotr
Title: Plantes méditerranéennes en Lituanie : l’extraordinaire voyage des cuivres et des illustrations de Pierre Richer de Belleval au XVIIIe siecle
Other Title: Viduržemio jūros augalai Lietuvoje – nepaprasta Pierre’o Richer de Bellevalio vario raižinių ir iliustracijų kelionė XVIII amžiuje
Is part of: Darbai ir dienos, 2015, nr. 63, p. 201-209
Date: 2015
Keywords: Illustrations botaniques;Histoire naturelle au XVIIIe;Pierre Richer de Belleval;Jean Emannuel Gilibert;Patrimoine scientifique;Botanikos iliustracijos;XVIII a. gamtos istorija;Mokslo paveldas
Abstract: L’article présente l’histoire du voyage de Montpellier en Lituanie des plaques de cuivre représentant les plantes méditerranéennes. Ces plaques furent préparées par Pierre Richer de Belleval (1555–1632), professeur de botanique, médecin des rois et fondateur du jardin botanique de Montpellier. Les plaques furent destinées a illustrer son ouvrage magistral sur la flore du Languedoc. Longtemps considérées comme perdues, ces plaques furent retrouvées en 1760 et sauvées grâce a Antoine Gouan (1733–1821), naturaliste de l’Université de Montpellier. Ensuite elles furent achetées par Jean-Emmanuel Gilibert (1741–1814) grâce aux fonds avancés par Stanislas-Auguste Poniatowski. Gilibert les amena en Lituanie dans le but de les faire publier. Il réalisa son projet seulement partiellement en utilisant une partie des fonds pour illustrer Exercita phytologica, seu Flora Lithuanica. Des son retour en France, Gilibert négocia avec Poniatowski le retour des plaques ; le roi et grand-duc lui en fit cadeau. Une majeure partie de ces illustrations fut publiée a Lyon dans Démonstrations élémentaires de Botaniques. Apres la prise de Lyon par l’armée révolutionnaire, les herbiers lituaniens de Gilibert furent détruits et les cuivres de Belleval perdus probablement a jamais.
Pierre’as Richer de Bellevalis (1555–1632) buvo karalių Henriko IV ir Liudviko XIII gydytojas. Jis dėstė anatomiją ir botaniką Montpellier (Monpeljė) universitete. Būdamas pirmuoju karališkuoju botanikos profesoriumi įkūrė miesto botanikos sodą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje botanikos sodai (Gardine ir Vilniuje), kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, buvo kuriami pagal Bellevalio modelį. 1603 m. mokslininkas paskelbė publikaciją „Languedoc augalų tyrimai“ („Recherches des plantes du Languedoc“). Jis planavo plačiai aprašyti visą gausią Languedoco (Langedoko) florą. Religiniai karai ir protestantų represijos padarė daug žalos Montpellier. Botanikos sodas buvo suniokotas ir Bellevalis nepabaigė savo veikalo. Mokslininkas užsakė apie 500 vario raižinių plokščių, kuriose pavaizduoti Viduržemio jūros regiono augalai. Iki XVIII a. vidurio buvo publikuota tik dalis Bellevalio vario raižinių. Tačiau keletas Europos mokslininkų žinojo apie jų egzistavimą ir noriai rėmėsi jo darbais. Tarp jų daug žymių mokslininkų: Joseph Pitton de Tournefort (1656–1708), François Boissier de Sauvages (1706–1767), Carl Linné (1707–1778), Albert von Haller (1708–1777) ir Jean-François Séguier (1703–1784).Antoine’as Gouanas (1733–1821), gamtininkas ir gydytojas iš Montpellier, pakeitė šių raižinių istoriją. 1760 m. atrado apie 270 plokščių, jas pasiskolino ir keletą išspausdino. Jis atliko didelį darbą, nes pritaikė senuosius pavadinimus prie XVIII a. Linėjaus terminijos. Tokiu būdu Bellevalio raižiniai pateko į mokslinės informacijos apyvartą. Gouano darbas buvo svarbus ir kitu požiūriu. Stanislovas Augustas Poniatovskis pakvietė jį į Lietuvą vadovauti medicinos, gamtos istorijos studijoms ir įkurti botanikos sodą. Nenorėdamas išvykti iš Montpellier, jis rekomendavo savo mokinį ir draugą Jeaną Emannuelį Gilibert’ą. Rengdamasis vykti į Lietuvą, Gilibert’as nupirko Gouano herbariumą ir Bellevalio raižinius, kurie praturtino LDK mokslinį instrumentariumą. Raižiniai pasiekė Gardiną. Gilibert’as norėjo juos išleisti ir pritaikyti aprašant Lietuvos florą. XVIII a. buvo įprasta į rašomus darbus dėti senas iliustracijas. Iš mokslininko laiško draugui Louis Vitet (1736–1809), gydytojui ir politikui, gyvenusiam Lyone, sužinome, kad iliustracijas jis rodė Poniatovskiui. Tačiau tik dalis raižinių buvo publikuota. 1779 m. Gilibert’as gavo Gouano užrašus ir Bellevalio rankraščius. Savo knygoje apie Lietuvos florą („Exercita phytologica, seu Flora Lithuanica“, 1796) jis paskelbė apie 60 iliustracijų. Kad iliustruotų Lietuvoje gyvenančių balinių vėžlių anatominę sandarą, Gilibert’as paskelbė jūrų vėžlio raižinį. Iš Lietuvos jis išvyko 1783 m. Ir grįžęs susirašinėjo su Stanislovu Augustu Poniatovskiu bei jo ministrais. Karalius ir didysis kunigaikštis jam persiuntė raižinius ir herbariumus – taip jie vėl sugrįžo į Prancūziją. Daugumą iliustracijų jis publikavo veikalo „Démonstrations élémentaires de Botaniques“ ketvirtame tome (trečias leidimas), parengtame kartu su Marcu Antoine’u Claret de la Tourette (1729–1793) ir Jeanu Baptiste François Rozier (1734–1793). Gilibert’as manė, kad „Exercita phytologica, seu Flora Lithuanica ir Démonstrations élémentaires de Botaniques“ realizavo jo sumanymą publikuoti Bellevalio raižinius Lietuvoje. Konvento armija po apgulties palaužė Lyoną, tai buvo lemtingas įvykis Lietuvos herbariumui ir Bellevalio raižiniams. Revoliucionieriai sudegino herbariumo klišes, o raižiniai tikriausiai dingo amžiams.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/558
https://hdl.handle.net/20.500.12259/558
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2015, nr. 63

Files in This Item:
ISSN2335-8769_2015_N_63.PG_201-209.pdf97.31 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

86
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.