Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/54176
Type of publication: Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science ar/ir Scopus / Article in Clarivate Analytics Web of Science or / and Scopus (S1)
Field of Science: Filosofija / Philosophy (H001)
Author(s): Jonkus, Dalius
Title: Kūrybiškumo psichologija ir fenomenologija Vosyliaus Sezemano estetikoje
Other Title: Psychology and phenomenology of creativity in Vasily Sesemann’s aesthetics
Is part of: Filosofija. Sociologija. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2015, T. 26, nr. 1
Extent: p. 55-63
Date: 2015
Keywords: Fenomenologija;Estetika;Kūryba;Suvokimas;Vaizduotė;Sezemanas Vosylius;Phenomenology;Aesthetic;Creativity;Perception;Imagination;Sesemann Vasily
Abstract: „Ši dovana ištobulinama pratybomis, ir tapytojas įvaldo savo regėjimą ne per kelis mėnesius ir ne būdamas vienas. Svarbu ne tai, ankstyvas ar vėlyvas, spontaniškas ar muziejuje susiformavęs yra tapytojo regėjimas, kiekvienu atveju jo regėjimas mokosi tik žiūrėdamas.“* Straipsnyje analizuojama kūrybos psichologijos ir fenomenologijos samprata Vosyliaus Sezemano estetikoje. Tyrimas atskleidžia, kaip estetikos bendrųjų problemų svarstymas yra susijęs su kūrybos ir kultūros filosofija. Estetika turi analizuoti ne tik estetinio objekto suvokimo aktus, bet ir tai, kaip estetinis objektas yra kuriamas. Straipsnyje aptariama: kaip Sezemano estetikoje suprantami trys pagrindiniai kūrybos momentai; kokia yra vaizduotės, suvokimo ir atminties sąveika Sezemano estetikoje; kaip kūnas ir vaizduotė dalyvauja žaidime; koks yra asociacijų ir abstrakcijų vaidmuo kūrybinėje veikloje. Sezemano estetikoje išplėtota kūrybinės dinamikos samprata yra artima fenomenologinei kultūros filosofijai. Sezemanas, kaip ir kiti fenomenologinės estetikos atstovai, akcentuoja meno kūrinio, kaip pasaulio patyrimo, sampratą. Meno kūrinys yra kuriamas kaip tokia institucija, kuri yra nukreipta tiek į pasaulio patirtį, tiek į galimybę šią patirtį atverti kitam subjektui
The paper analyzes the psychology and phenomenology of creativity in Sesemann’s aesthetics. The study reveals how the consideration of the general problems of aesthetics is related to the philosophy of creation and culture. Aesthetics must analyze not only the acts of the object’s perception but also how an aesthetic object is created. This article discusses the following: How are the three main moments of creativity understood in Sesemann’s aesthetics? What is the interaction between imagination, perception and memory in Sesemann’s aesthetics? How does the body and imagination participate in the game? What is the role of associations and abstractions in creative activities? The developed concept of creative dynamics in Sesemann’s aesthetics is similar to the phenomenology of cultural philosophy. Sesemann, like other representatives of phenomenological aesthetics, interpreted a work of art as the experience of the world. A work of art is created like an institution that is directed both to the experience of the world and the possibility to reveal this experience to another subject
Internet: http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2015/1/55%E2%80%9363.pdf
http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2015/1/55%E2%80%9363.pdf
Affiliation(s): Filosofijos ir socialinės kritikos katedra
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.98 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

140
checked on Dec 9, 2019

Download(s)

10
checked on Dec 9, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.