Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/51811
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Dabašinskienė, Ineta;Dagilytė, Eglė
Title: Suvalkiečių išskirtinumas : būdo savybės ar kalbėjimas?
Is part of: Miestai ir kalbos. T. 2 : sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis : kolektyvinė monografija / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013
Extent: p. 105-123
Date: 2013
Note: Recenzentai : prof. dr. G. Čepaitienė (Šiaulių universitetas); Doc. dr. V. Daugirdas (Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos institutas); prof. dr. A. Verschik (Talino universitetas)
Keywords: Suvalkiečiai;Tarmė;Būdo savybės;Lietuva
ISBN: 9786094592638
Abstract: Vakarų aukštaičiai kauniškiai mažiausiai skiriasi nuo norminio kalbos varianto, todėl daugiau kalbininkų dėmesio nesulaukė: buvo domimasi kitomis tarmėmis, turinčiomis ryškesnes tarmės ir šnektos ypatybes (Bacevičiūtė 2004: 14). Nors vakarų aukštaičių kauniškių patarmės pavadinimas susijęs su į šios tarmės plotą įeinančiu Kauno miestu, tačiau didžiausioji ir svarbiausioji kauniškių patarmės dalis išsidėsčiusi Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonuose (Bacevičiūtė et al. 2005: 34). Šis patarmės pavadinimas sugalvotas mokslininkų, todėl daugiausia vartojamas mokslo darbuose ar populiarinimo straipsniuose apie tarmes. Dauguma žmonių, nežinančių tikslaus lietuvių tarmių skirstymo, Užnemunėje esantį kraštą įpratę vadinti Suvalkija, o jo žmones – suvalkiečiais, nes didžioji šio ploto dalis prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė Suvalkų gubernijai (Bacevičiūtė et al. 2005: 24). Patys Užnemunėje gyvenantys žmonės save taip pat dažniausiai vadina bendru suvalkiečių vardu, o savo kalbėjimą – suvalkietiška tarme. Jie žino ir didžiuojasi, kad jų krašto kalbą lietuvių bendrinės kalbos pagrindu pasirinko XIX a. pabaigos lietuviškos periodikos leidėjai. Nacionalinio sąjūdžio sąlygomis jie tapo prestižine visuomenės grupe, pajėgia pasirinktą kalbos variantą padaryti pavyzdinį ir patrauklų visuomenei. Teorinis tarmės bendrinei kalbai pasirinkimas vyko 1883–1885 m. „Aušros“ (1883–1886 m.) redakcija nusprendė remtis A. Šleicherio ir F. Kuršaičio gramatikomis, taigi kalbos pamatu pasirinko Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos pietinių vakarų aukštaičių tarmę (Venskienė 2007: 193)
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/51811
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.22 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

196
checked on Dec 9, 2019

Download(s)

14
checked on Dec 9, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.