Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/43880
Type of publication: Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science ar/ir Scopus / Article in Clarivate Analytics Web of Science or / and Scopus (S1)
Field of Science: Menotyra / Artwork (H003)
Author(s): Dementavičiūtė, Deimantė
Title: Dvasinės kelionės archetipas Oskaro Koršunovo spektaklyje „Kelias į Damaską“
Other Title: The archetype of spiritual journey in the performance „To Damascus“ of Oskaras Koršunovas
Is part of: LOGOS. Vilnius : Visuomeninė organizacija "LOGOS", 69 (2011)
Extent: p. 214-222
Date: 2011
Keywords: Koršunovas, Oskaras;Archetipas;Herojus;Teatras;Koršunovas, Oskaras;Archetype;Hero;Theatre
Abstract: Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip Oskaras Koršunovas spektaklyje „Kelias į Damaską“ perteikia Strindbergo dramoje vaizduojamą dvasinės kelionės archetipą. Analizuojami spektaklio struktūros elementai – tekstas, scenografija, vaidyba, kostiumai, muzika, apšvietimas, veiksmas bei santykis su publika. Atskleidžiama, jog režisierius naudoja postmoderniam teatrui būdingą stilistiką. Scenoje nerealizuojamas pjesės remarkose aprašytas scenovaizdis, o kuriama nauja vizuali interpretacija, pasitelkiant kinematografinę siaubo filmų estetiką, simbolizuojančią archetipinės Žemės Motinos valdomą materialiąją realybę. Dramos tekstas, scenografija, apšvietimas, muzika įgyja vienodai svarbias prasmes, dažnai šie elementai supriešinami, taip archetipinį herojaus įvaizdį atveriant daugiaprasmei žiūrovų interpretacijai. Parodoma, kaip interpretuodamas svarbiausius pjesės momentus, režisierius kuria skausmingą kelionę savęs link, kaip nuoširdi herojų įkūnijančio aktoriaus vaidyba leidžia žiūrovams kartu ieškoti atsakymų į esmingiausius būties klausimus
This article seeks to reveal how in his performance „To Damascus,“ Oskaras Kor unovas conveys a spiritual journey archetype in the drama of Strindberg. Important is the analysis of the structural elements – text, scenography, acting, costumes, music, lighting, action and interaction with the audience. The director uses the stylistics of the postmodern theatre. The director does not follow the scenery of stage that are described in the play remarks, but he creates a new visual interpretation through the aesthetic of cinematographic horror films. The aesthetic symbolizes the material reality manageable by the archetypal Earth Mother. The dramatic text, scenography, lighting and music are treated likewise. For the polysemous interpretation of viewers, these elements are often opposed to the archetypal hero image. An analysis of the performance shows how the director interprets the key moments of the play, how he creates a painful journey toward self. Sincere acting of the actor emboding the main hero makes the audience work together to find answers of the profoundest questions of existence
Internet: http://litlogos.eu/L69/Logos_69_214_222_Dementaviciute.pdf
http://litlogos.eu/L69/Logos_69_214_222_Dementaviciute.pdf
Affiliation(s): Menų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.05 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

144
checked on Dec 8, 2019

Download(s)

10
checked on Dec 8, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.